Vyriausybėje šiandien pateiktoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viešųjų pirkimų centralizavimo ataskaitoje nurodoma, kad kas ketvirtas pirkimas Lietuvoje atliekamas centralizuotai.
Centralizuotų tarptautinių ir supaprastintų pirkimų dalis šių metų antrąjį ketvirtį pagal skaičių sudarė jau 23 proc. visų pirkimų (pernai tik 6 proc.). Analizuojant pagal vertę, nustatyta, kad centralizuotai buvo atlikta 42,3 proc. pirkimų. Didžiąją dalį centralizuotų pirkimų vertės sudaro per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viešąją įstaigą CPO LT atlikti pirkimai. Europos Sąjungoje geru laikomas rodiklis, kad bendrai atlikti pirkimai pagal skaičių sudaro bent 10 proc. visų pirkimų.
„Lietuvoje pasiektas proveržis suteikia galimybę didinti pirkimų efektyvumą, skaidrumą, patrauklumą verslui ir mažinti prielaidas korupcijai. Įvertinus centralizavimo teikiamą naudą, šios krypties reikia laikytis ir toliau“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija rekomenduoja dažniau naudotis viešosios įstaigos CPO LT sukurta patogia priemone – elektroniniu katalogu, leidžiančiu įsigyti per 80 rūšių prekių, paslaugų ir darbų bei sutaupyti laiko ir sąnaudų. Taip pat siūloma stebėti Viešųjų pirkimų tarnybos švieslentėje skelbiamus pirkimų rodiklius ir imtis priemonių jiems gerinti.
Ataskaitoje taip pat aptariama, kaip pirkimų centralizavimo procesai vyksta Vyriausybei pavaldžiose įstaigose. Ministerijoms yra suteikta laisvė pačioms spręsti, kada centralizuoti pirkimus jų valdymo srityje yra tikslinga. Šiuo metu plačiau centralizuoti pirkimus yra apsisprendusios Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Finansų ir Teisingumo ministerijos. Savarankišką centralizuotą krašto apsaugos įstaigų aprūpinimo sistemą yra sukūrusi Krašto apsaugos ministerija.
„Didžiausias lūkestis yra geri pirkimų rezultatai. Pirkimų centralizavimas nėra tikslas pats savaime, o tik vienas iš būdų pirkimus atlikti profesionaliau. Jeigu perkančiosioms organizacijoms nepavyksta pirkimų atlikti kokybiškai, ministerijos turėtų ambicingiau jas skatinti pirkimų procedūras perduoti ekspertams“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuolat stebi, kaip perkančiosioms organizacijoms sekasi pasiekti valstybėje nustatytus svarbiausius pirkimų kokybę atspindinčius rodiklius. Daugiausia sunkumų kyla dėl mažėjančios pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų konkurencijos.
Atsižvelgdama į tai, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba planuoja aktyviai skatinti tiekėjų įsitraukimą į viešuosius pirkimus: išanalizuoti sritis, kurių viešuosiuose pirkimuose konkurencija gali būti padidėjusi, ir tiekėjus, galinčius pasiūlyti savo paslaugas, darbus ir prekes viešajam sektoriui. Tiekėjai, nedalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose dėl žinių ir gebėjimų trūkumo, bus sistemingai mokomi, jiems teikiama reikalinga informacija ir kitokia pagalba.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Viešųjų pirkimų centralizavimo eigos ataskaitą galima rasti čia.
