Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su partneriais – Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba (DSA) įgyvendina Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ 2014-2021 m. lėšomis finansuojamą projektą Nr. LT05-5-VRM-TF-001 „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“.
Įgyvendinant projektą, vykdoma nemažai veiklų. Kas padaryta per daugiau nei dvejus metus?
„Pasirengimas galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje yra viena iš prioritetinių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiklų, – sako Departamento Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas. – Įgyvendinant projektą įsigyjamos sirenos, kuriomis bus iš dalies modernizuota Lietuvos gyventojų perspėjimo sistema ir sudarytos prielaidos tolesnei jos plėtrai bei integracijai su kitomis sistemomis. Kartu bus išplėstas esamas sirenų tinklas ir iš esmės padidintas perspėjamų apie nelaimes gyventojų skaičius, sudarytos galimybės centralizuotai valdyti dalį perspėjimo sirenomis sistemos, o tai padės atsakingoms institucijoms efektyviau vykdyti gyventojų apsaugą.“
Pasak E. Trunovo, 2022 m. su tiekėjais pasirašyta sutartis dėl 197 sirenų įrengimo. Įrengus sirenas bus sudarytos sąlygos perspėti ne mažiau kaip 75 proc. gyventojų, gyvenančių vietovėse, patenkančiose į Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą – iki 100 kilometrų poveikio zoną. Moderni perspėjimo sirenomis sistema diegiama 17 savivaldybių. Sirenų ir jų valdymo įrangos montavimo darbai vyks 2023 – 2024 metais.
„Vienas pagrindinių projekto tikslų yra užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą branduolinės ar radiacinės avarijos Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės atveju, sukuriant gyventojų išankstinio perspėjimo sistemą apie branduolinę ar radiologinę avariją Lietuvoje, – sako Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis Agintas. – Rengiantis projekte numatytoms pratyboms, vyko projekto partnerių susitikimai Osle ir Trumsėje. 2023 m. planuojami susitikimai Budėje ir Bergene. Prieš pratybas Vilniuje bus surengtos 3 planavimo konferencijos. Pirmąją planavimo konferencija planuojama rengti 2023 m. balandžio 27 d.“
K. Aginto teigimu, Vilniaus rajone bus surengtos vienos dienos pratybos. Jose bus apie 400 dalyvių (DSA, VATESI, PAGD bei 17 savivaldybių atstovai ir statistai). Pratybų metu bus inscenizuojama situacija įvykus avarijai atominėje elektrinėje. Jų metu bus naudojami 3 konteineriai (gyventojų evakavimui iš užterštų teritorijų naudojami gyventojų surinkimo punktai, tarpiniai gyventojų evakavimo punktai ir gyventojų priėmimo punktai). Pratybų pabaigoje Vilniuje bus surengta baigiamoji konferencija.
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas tvirtino, jog įgyvendinant projektą kuriama specialioji gyventojų mokymo ir švietimo programa: „Ji skirta supažindinti šalies, o ypač tų rajonų gyventojus, kurie patenka į Baltarusijos atominės elektrinės prognozuojamą 100 km užteršimo zoną, kaip jie turėtų pasirengti ir ką turėtų daryti įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos AE. Tai ypač svarbu, siekiant sustiprinti jų gebėjimus branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju.“
„Bendradarbiaujant su DSA, rengiama edukacinė medžiaga, skirta tiek mokyklinio amžiaus vaikams, tiek suaugusiems. Ji bus patalpinta interaktyviame interneto puslapyje, kuriame visi suinteresuoti asmenys galės ne tik su ja susipažinti, bet ir pasitikrinti savo žinias išlaikydami saugos kursų testą“, – sako G. Paulauskas.
Pareigūno teigimu, taip pat rengiama mokomoji metodinė medžiaga mokytojams, dėstantiems gyventojų saugą: „Ši medžiaga labai reikalinga supažindinant moksleivius su pavojais, galinčiais kelti grėsmę gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai ir būtinais veiksmais, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai dėl galimos avarijos Baltarusijos AE. Ši mokomoji metodinė medžiaga bus skirta ne tik bendrojo lavinimo, bet ir profesinėms mokykloms. Ji bus parengta „PowerPoint“ formatu lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.“
Be to, įgyvendinant projektą, pasak G. Paulausko, bus sukurti du mokomieji filmai „Pasirengimas reaguoti į avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje“ ir „Gyventojų veiksmai įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje“. Jie supažindins į galimos avarijos prognozuojamą užteršimo zoną patenkančių teritorijų gyventojus, kaip reikėtų pasirengti galimai avarijai ir kaip elgtis, jeigu ji įvyktų.“
Pasak Departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Vidos Šmigelskienės, įgyvendinant projektą buvo sukurti ir 4 videoklipai „Gyventojų bendras pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms“, „Gyventojų pasirengimas branduolinėms ir radiologinėms avarijoms“, „Blogiausia, kas gali nutikti įvykus avarijai Baltarusijos AE“ ir „Kas yra radioaktyvusis užterštumas ir kaip nuo jo apsisaugoti“. Juose gyventojai supažindinami su galimomis grėsmėmis ir kaip reikėtų elgtis, jeigu įvyktų branduolinė ar radiologinė avarija, o aplinka būtų užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis. Videoklipai 12 mėnesių transliuojami socialiniuose tinkluose ir lauko ekranuose Vilniuje, jų garso takeliai – radijo stotyse.
O siekiant informuoti kuo daugiau gyventojų apie tai, kas galėtų užtikrinti jų saugumą branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju, projekto įgyvendinimo metu buvo atnaujinta www.lt72.lt svetainė, skirta pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Ji modernizuota, sukurtas naujas dizainas, papildyta naujomis rubrikomis, pritaikytomis įvairių gyventojų grupių naudojimui, tarp jų ir žmonėms, turintiems negalią. Jiems informacija pateikiama naudojant lengvai suprantamą kalbą. Svetainė yra papildyta nauju langu projekto veiklų viešinimui.
Projektas „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ numatytas įgyvendinti iki 2024 m. balandžio 30 d.
