EIMIN: didesnis duomenų prieinamumas ir pakartotinis naudojimas leistų sutaupyti daugiau kaip 4 mln. eurų valstybės lėšų

0
EIMIN: didesnis duomenų prieinamumas ir pakartotinis naudojimas leistų sutaupyti daugiau kaip 4 mln. eurų valstybės lėšų
Share

Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo didinamas duomenų prieinamumas ir numatomas platesnis pakartotinių duomenų naudojimas. Tai padėtų didinti viešojo sektoriaus ir savivaldybių valdomų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių efektyvumą bei leistų sutaupyti daugiau nei 4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. 

„Įgyvendinus įstatymo pataisas, rezultatų naudą pajaustų tiek valstybė, tiek verslas ir piliečiai. Platesnis duomenų prieinamumas paskatintų verslo plėtrą ir padėtų kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus. Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliktus skaičiavimus, įgyvendinus įstatymo projektą 2025 m. galėtų būti sutaupyta iki 2,3 mln. eurų, o per 2026 m. – iki 4,2 mln. eurų viešojo sektoriaus išlaidų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Priėmus pataisas, įstatymas būtų taikomas didesniam skaičiui valstybės ir savivaldybių viešųjų paslaugų teikėjų. 2023 metų duomenimis, iš viso yra 274 uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės, kurias valdo valstybė arba savivaldybė. 

180-čiai tokių įmonių jau taikomas šis įstatymas, t. y. dujų ir šilumos ūkio, elektros ir energetikos, vandentvarkos, transporto paslaugų, uostų ir oro uostų, pašto paslaugų, naftos ir dujų gavybos, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymo arba gavybos, viešojo keleivinio transporto, oro susisiekimo paslaugų teikėjams. 

Todėl įstatymo pakeitimas aktualus 94 bendrovėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso akcijos ir kurios teikia viešąsias paslaugas kitose srityse (pvz., INVEGA). 

Priėmus įstatymo pataisas, šių 94 bendrovių turimi duomenys būtų inventorizuojami ir skelbiami pakartotinai naudoti Lietuvos atvirų duomenų portale, o naudotojai galėtų teikti prašymus portale bendrovių duomenų rinkiniams atverti. Taip būtų užtikrinama galimybė naudoti informaciją, kuri yra svarbi pirminė medžiaga skaitmeninio turinio produktams ir elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms kurti ir plėtoti.

Šiuo įstatymo projektu taip pat tikslinama nuostata dėl didelės vertės duomenų rinkinių atvėrimo. Pagal Europos Komisijos paskelbtą reglamentą, didelės vertės duomenis Europos Sąjungos valstybės narės turi atverti iki 2024 m. birželio 9 dienos.

„Ministerijos skaičiavimais, atvirų duomenų rinkos dydis Lietuvoje 2025 metais gali siekti 125 mln. eurų, o 2026 metais – 285 mln. eurų. Todėl, atverdami duomenis, suteiktume dar daugiau galimybių verslui augti ir priimti naujų ir kvalifikuotų darbuotojų. Dėl atvirų duomenų poveikio gyventojų užimtumas Lietuvoje 2025 metais padidėtų 0,72 procento, 2026 metais siektų 0,90 procento“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.

Didelės vertės duomenys skirstomi į 6 temines kategorijas: geoerdvinių duomenų, žemės stebėjimo ir aplinkos duomenų, meteorologinių duomenų, statistikos, bendrovių ir bendrovių valdymo nuosavybės teise duomenų, judumo duomenų. 

Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymui dar turės pritarti Seimas.