„Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Paryžiaus susitarime numatyto 1,5°C tikslo, spartindama atsinaujinančiosios energijos plėtrą ir didindama energijos vartojimo efektyvumą“, – pažymėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė, liepos 11-12 dienomis dalyvavusi neformalioje Europos Sąjungos taryboje Valjadolide (Ispanija).
Susitikime aptarti šių metų pabaigoje vyksiančios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP28) lūkesčiai ir energetikos sektoriaus vaidmuo, siekiant neleisti pasaulio temperatūrai padidėti 1,5 °C, lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu. ES energetikos ir aplinkos ministrai bendrame posėdyje taip pat aptarė kitus su energetika susijusius iššūkius ir Paryžiaus susitarime numatytų klimato tikslų laikymąsi.
„Energetikos sektoriaus transformacija link klimatui neutralios ekonomikos nėra įmanoma be skaitmeninių, išmaniųjų technologijų diegimo tiek energetikos sektoriuje, tiek versle ir pramonėje. Tačiau dėl to augant duomenų srautams, didėja energijos poreikis duomenų centruose, – sakė I. Žilienė. – Todėl turime ypatingą dėmesį skirti jų energetiniam efektyvumui didinti, diegiant naujas technologijas, panaudojant atliekinę šilumą ir kitas priemones“. Pasak jos, šių priemonių įdiegimas gali sumažinti energijos sąnaudas iki 30 proc.
„Taip pat būtina didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, nes pastatuose išmetama apie 40 proc. viso pasaulyje su energija susijusio anglies dioksido kiekio. Itin skatintinas IT sprendinių (pastatų modeliavimo įrankių, angl. building information modeling) panaudojimas planuojant naujus pastatus, kad juose būtų išnaudojamos visos energetinio efektyvumo priemonės ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo ir panaudojimo galimybės“, – kalbėjo I. Žilienė.
Neformalioje energetikos taryboje diskutuojant apie atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir su tuo susijusius iššūkius, ministrai pabrėžė būtinybę investuoti į energetikos tinklus, energijos saugojimo įrangą ir kitas sistemos lankstumą ir patikimumą užtikrinančias priemones.
Energetikos viceministrė pabrėžė, kad dėl vėjo nebuvimo ir nepakankamos saulės generacijos esant nepakankamai atsinaujinančių energijos šaltinių gamybai, elektros paklausai patenkinti vien lankstumo priemonių ir energijos saugojimo įrangos gali nepakakti. Kas būtų užtikrintas sistemos saugumas ir patikimumas, būtina spręsti pastovios generacijos vystymą ir sudaryti palankias tam sąlygas ES mastu.
Neformaliame energetikos ministrų susitikime taip pat aptarti energetikos sektoriaus iššūkiai, susiję su integruotos ir skaitmenintos vidaus rinkos kūrimu, diskutuota, kaip stiprinti vertės grandinę ir užtikrinti saugumą energetikos sektoriuje atsižvelgiant į naują atviros strateginės autonomijos perspektyvą.
Kitas formalus ES energetikos ministrų susitikimas numatomas spalio 17 d. Liuksemburge.
