Atviro dialogo metu buvo gilinamasi į išsakytus nuogąstavimus ir lūkesčius dėl tarpmiestinio susisiekimo autobusais reformos, tarpmiestinių maršrutų sumažėjimą, viešojo transporto patrauklumo ir patogumo bei ieškoma bendrų sprendimų siekiant pagerinti keleivių patirtis. Šiandien Vilniuje, konferencijoje „Viešojo transporto Lietuvoje iššūkiai ir galimybės“, kurioje Susisiekimo ministerijos atstovai kartu su partneriais ir savivaldybių atstovais aptarė svarbiausius tolimojo susisiekimo iššūkius ir galimus jų sprendimus, buvo kviečiama diskutuoti apie opias sektoriaus problemas.
„Tolimojo ir apskritai vietinio susisiekimo sektoriuje iššūkių yra labai daug, jie yra susikaupę, tačiau bendromis jėgomis teisinės problemos, pandemijos pasekmės ir kiti iššūkiai yra sprendžiami. Ši tema yra be galo aktuali gyventojams, ypač regionuose, savivaldybėms, verslui. Todėl mūsų visų tikslas yra bendras – kad kelionės keleiviams būtų prieinamos ir patogios. Taip pat mes turime ir žaliojo kurso įsipareigojimus ir siekiamybę, kad viešasis transportas taptų netaršus“ – atidarydamas konferenciją pažymėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas paslaugų teikimo modelis pagal tarpmiestinio susisiekimo autobusais reformą. Pagal naują reformą, siekiant užtikrinti konkurenciją, visi vežėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali netrukdomai ateiti į paslaugų rinką ir gauti neterminuotą leidimą teikti keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugas. Tarpmiestinio susisiekimo autobusais reforma buvo siekta suteikti privalumų keleiviams: dėl nustatytų naujų reikalavimų turėtų gerėti paslaugų kokybė, reguliarių maršrutų autobusai suteikia galimybę pasiekti visus Lietuvos regionu, o teikiant viešąją paslaugą, užtikrinami autobusų reisai ir tais maršrutais, kurie vežėjams yra nepatrauklūs ar nepelningi.
Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos skyriaus vedėjas Virginijus Čiškauskas pabrėžė, jog įgyvendinant tarpmiestinio susisiekimo autobusais reformos tikslus, nuo 2023 m. birželio mėnesio bendradarbiaujama su jau esamais vežėjais, stengiantis užtikrinti sklandžią jų adaptaciją prie naujo modelio.
Konferencijos metu buvo aptarta dabartinė viešojo transporto padėtis, pristatytos sektoriaus inovacijos ir vizijos, apžvelgta Lietuvos padėtis Europos šalių kontekste, išdiskutuotos ir COVID-19 pandemijos pasekmės tolimajam susisiekimui. Šiuo metu Lietuva pirmauja Europoje pagal asmeninių automobilių turėjimą, tad šį rodiklį stengiamasi pakeisti gerinant viešojo transporto infrastruktūrą, derinant tvarkaraščius ir įsigyjant tvaresnes transporto priemones. Pristatyti elektra varomos transporto priemonės, autobusai, pritaikyti asmenims su negalia.
„Šiandien susirinkome, nes visų pirma tai yra svarbu keleiviams. Mūsų tikslas yra įveikti kylančius iššūkius, kurti teisingą ir reikalingą teisinį reguliavimą, sutvarkyti pandemijos pasekmes – sumažėjusį susisiekimą su regionais, skatinti tarpsavivaldybinio susisiekimo bendradarbiavimą, tobulinti transporto sektorių. Šis klausimas nėra tik susisiekimo klausimas, jis turi kur kas platesnę socialinę funkciją.“ – kalbėdamas apie situaciją po tolimojo susisiekimo autobusais reformos teigė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
UAB „LTG link“ verslo vystymo ir rinkodaros vadovė Modesta Gusarovienė pabrėžė keleivių poreikių ir patirčių svarbą. Sprendžiant esamus tolimojo susisiekimo iššūkius buvo pristatytos viešojo transporto, kaip pagrindinio keleivių pasirinkimo, skatinimo ir keleivio patirties tobulinimo galimybės, integruojant skirtingas transporto rūšis, pritaikant infrastruktūrą darniam judumui, leidžiančiam iš vienos transporto rūšies patogiai persėsti į kitą, teikiant paskatas tarpsavivaldybiniams maršrutams, palengvinant bilietų įsigijimo procesą tiek gyvai, tiek internetu bei mobiliosiose programėlėse, sudarant patogų tvarkaraščių tinklą. M. Gusarovienė pristatė ir 2023 m. Lietuvos geležinkelių rodiklius: 7,5% daugiau keleivių, lyginant su 2022 m., vyko 168 traukinių reisai per vieną dieną, o vidutinis vieno keleivio atstumas siekė 92 km.
Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento direktorius Saulius Kerza pristatė valstybės ir Europos Sąjungos (ES) investicijų galimybes viešojo transporto sektoriui – ES fondų investicijų programą, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, . Taip pat S. Kerza pristatė ir šių investicijų jau egzistuojančius rezultatus – infrastruktūros plėtrą, naujas netaršias bei keleiviams su negalia pritaikytas transporto priemones. 2014-2020 m. 12 savivaldybių įsigijo 189 vnt. ekologiškų transporto priemonių. 15,7 mln. eurų paskirstyta elektrinių autobusų įsigijimui ir elektros įkrovimo stotelėms. Artimiausiu metu planuojama paskirti 68,3 mln. eur. miestų ir priemiesčių viešojo transporto parkų atnaujinimui; 10,2 mln. eur. – taršių sunkiojo transporto priemonių pakeitimo į naudojančias alternatyviuosius degalus skatinimui; 3,4 mln. eur. – ekologiškų transporto priemonių perdarymo ir gamybos skatinimui. Buvo pristatyti ir nacionaliniai bei Europos Sąjungos nustatyti siekius tolimojo susisiekimo sferoje iki 2030 m.: virš 15 tūkst. alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, virš 500 įkrovimo/alternatyvių degalų papildymo punktų, 100% alternatyviaisiais degalais varomas viešasis transportas, 60% visų kelionių miestuose vykdymas ne asmeniniais automobiliais.
Atviroje diskusijoje kartu su valstybės, savivaldybių, sektoriaus įmonių atstovais buvo diskutuojama apie opiausias sferos problemas, įsigilinta į skirtingų atstovų iššūkius siekiant užtikrinti sklandų, prieinamą, patogų ir netaršų susisiekimą bei ieškoma bendrų sprendimų. Diskutuota apie regioninių maršrutų po COVID-19 pandemijos sumažėjimą, dialogo trūkumą tarp verslo atstovų ir valstybinių institucijų, keleiviams patogių bei patrauklių viešojo transporto priemonių stygių. Nutarta tolimesnį bendradarbiavimą tarp institucijų ir verslo atstovų pratęsti kitais formatais.
