Finansų ministerija parengė 2023–2026 metų Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų planą, kuriame numatyta viešąsias ir privačiąsias investuotojų lėšas nukreipti į žaliuosius, aplinkai neutralius projektus. Iki 2030 metų – perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės bent apie 14 mlrd. eurų – iš kurių beveik 10 mlrd. numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis. Planas suteiks reikšmingą postūmį didinant Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, atsparumą ir tvarumą.
Europos Sąjunga kelia ambicingą tikslą – iki 2050 metų tapti pirmąja pasaulyje klimatui neutralia ekonomika. Lietuva, siekdama įgyvendinti strateginius poveikį klimatui mažinančius projektus ir sklandų perėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių, telkia tam reikalingas investicijas.
„Žalioji transformacija, be kurios neįmanoma plėtoti tvarumu grįstos ateities ekonomikos, reikalauja investicijų. Lietuvoje vien tik trumpuoju laikotarpiu – iki 2030 metų – perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės bent apie 14 mlrd. eurų – iš kurių beveik 10 mlrd. numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis. Todėl parengėme ambicingą Žaliųjų finansų veiksmų planą, kuris padės efektyviai mobilizuoti tiek viešuosius, tiek privačiuosius resursus šiam tikslui pasiekti“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak ministrės, šio plano įgyvendinimas leis reikšmingai padidinti Lietuvos patrauklumą tiems, kurie renkasi investuoti į žaliuosius finansinius produktus, ir tapti Baltijos šalių žaliųjų finansų lydere.
Parengtame plane išskiriamos kelios veiksmų kryptys. Iki šių metų pabaigos numatoma įsteigti žaliųjų finansų kompetencijų ir žinių centrą – Žaliųjų finansų institutą, kuris koordinuos žaliųjų finansų plėtros įgyvendinimą bendradarbiaudamas su valstybės institucijomis, įstaigomis ir rinkos dalyviais, teiks ekspertinę pagalbą valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms dėl būtinų sprendimų žaliųjų finansų srityje.
Taip pat išsamūs ir atviri duomenys yra pagrindinė tvaraus finansavimo plėtojimo sąlyga. Todėl, skatinant šalies žaliųjų finansų plėtrą, plane numatoma sukurti centralizuotą tvarumo duomenų bazę, kuri leistų priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl įmonių ar projektų poveikio aplinkai.
Plane daug dėmesio skiriama tiek viešojo, tiek privataus sektorių žaliųjų finansų skatinimui. Pavyzdžiui, numatoma, kad žaliųjų valstybės biudžeto išlaidų dalis 2026 metais biudžete sudarys 50 proc.
Rengiant Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų planą dalyvavo viešojo sektoriaus ir finansų rinkos atstovai, buvo pasitelkti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) konsultantai, užsienio šalių ekspertai.
