Rugpjūčio 1 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente apsilankė Ukrainos ekstremaliųjų situacijų tarnybos pareigūnų delegacija, kur susitiko su departamento vadovybe ir kitais pareigūnais.
„Esame turėję ne vieną susitikimą su Ukrainos ugniagesiais gelbėtojais. Žinome, kad jiems labai reikalinga mūsų pagalba. Padedame, kiek galime. Mums yra labai svarbi jų įgyta patirtis. Šio vizito metu jie susipažins, kaip dirbame mes, o mes turime gerą galimybę mokytis iš jų. Tikimės, kad ši partnerystė dar labiau sustiprins mūsų tarnybų bendradarbiavimą ir padės mums geriau pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms“, – sakė departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius, linkėdamas visiems pergalės kare su Rusijos okupantais ir sėkmės įveikiant visus iššūkius.
Ukrainos delegacijos vadovas Stanislav Rudyi pažymėjo, kad susitikimas su kolegomis iš Lietuvos dar labiau padės stiprinti bendradarbiavimą. Jis nuoširdžiai padėkojo už tokią galimybę, pažymėdamas, kad ugniagesiai gelbėtojai neturi sienų, o pagalba, kurios sulaukiama, stiprina juos ir padeda jausti, kad šiame kare jie nėra vieni.
Šio susitikimo metu svečiai susipažino su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos struktūra ir veiklos sritimis. Taip pat buvo aptarti ir vykdomo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo projekto „Bendradarbiavimas priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų srityje siekiant geresnio šalių kandidačių pasirengimo. Safety First!” klausimai.
Ukrainos ekstremaliųjų situacijų tarnybos darbų pristatymas karo metu sukrečia. Iškalbingos nuotraukos liudija šiai šaliai tenkančius išbandymus. Viena jų – iš susprogdinto prekybos centro, kuriame žuvo 20 žmonių, daugybė išlikusių gyvų buvo suluošinti. Ir tai ne pavienis faktas.
Apie 15 mln. Ukrainos gyventojų buvo priversti evakuotis, palikti savo namus ir užgyventą turtą. „Ačiū Europai, ačiū, kad padėjote, kad priglaudėte, tai išgelbėjo ne vieno žmogaus gyvybę. Tarp jų buvo ir ugniagesių gelbėtojų šeimos“, – sakė Ukrainos pareigūnai.
Pasak jų, Rusijos agresoriams negalioja Ženevos konvencija. Jie taikosi ne tik į karinius objektus, bet naudodami dronus ir įvairių tipų raketas sprogdina gyvenamuosius namus, ligonines, poliklinikas, vaikų darželius, nuolat naikina ir svarbius infrastruktūros objektus – kelius, tiltus, elektrines.
Ugniagesiai gelbėtojai – kariai be ginklų. Gelbėdami žmones, gesindami gaisrus jie žūsta per apšaudymus ir išminuodami pastatus. Šio karo metu jau žuvo 77 ugniagesiai gelbėtojai, 266 ugniagesiai buvo traumuoti, 5 atsidūrė nelaisvėje, dviejų gelbėtojų likimai nežinomi. Šio karo metu sunaikintos 362 gaisrinės.
Ukrainoje įrengta per 630 tūkst. pagalbos punktų, į kuriuos žmonės skubėjo sušilti, susisiekti internetu su artimaisiais, įkrauti mobiliųjų telefonų. Deja, ir juose nebuvo ir nėra saugu, nes Rusijos kareivos ir į juos nukreipia ugnį.
Pareigūnų teigimu, sprogstamosiomis medžiagomis užteršta ¼ Ukrainos teritorijos. Okupantai palieka užminuotus namus, sprogstamieji įtaisai įdedami į skalbimo mašinas, vaikų žaislus, virtuvines spinteles…
Ugniagesiams gelbėtojams nuolat tenka susidurti su gyventojų žūtimis. Vien iš griuvėsių šio karo metu jiems teko ištraukti 2439 žuvusiųjų kūnus.
„Mūsų gelbėtojai yra įgiję milžinišką patirtį, tik labai gaila, kad ją kaupiame ne pratybose, bet realiose situacijose“, – teigia jie.
Vien gesinimo, gelbėjimo ir išminavimo darbais neapsiribojama. Ugniagesiai gelbėtojai tiekia vandenį, dalija maistą, dirba vykdant gyventojų evakuaciją.
Beje, net ir vykstant karui Ukrainoje randama laiko prevencijai. Daug dėmesio šiame darbe skiriama vaikams. Jie mokomi saugotis ne tik nuo gaisrų, bet ir minų, apšaudymų. Daug dirbama kartu su Švietimo ministerija. Šalyje įrengta per 700 specializuotų klasių, kur vaikai įgyja saugumo įgūdžių. Šiose klasėse žiniomis dalijasi ugniagesiai, policininkai, medikai. Informacija pateikiama žaidimų forma. Patirtis rodo, kad pareigūnų teikiami patarimai yra įtaigesni nei mokytojų. Didelę paramą įrengiant tokias klases suteikė Lenkija.
Ukrainoje veikia per 2 tūkst. jaunųjų ugniagesių komandų, kurie savo įgytais įgūdžiais dalijasi su bendraamžiais. Su jais dirba priešgaisrinių tarnybų inspektoriai. Pasiteiravus, ar dėl tokių didelių krūvių yra skiriama daugiau etatų, atsakyta, kad vykstant karui tokios galimybės jie neturi.
Savaitę truksiančio vizito metu svečiai aplankys Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos priešgaisrinių gelbėjimo valdybų tarnybas, kur susipažins su jų struktūra ir parengtimi. Taip pat bus surengtos pratybos, mokymai, kurių metu bus dalijamasi patirtimi.
