Energetikos viceministrė Inga Žilienė Vilniuje vykusioje konferencijoje pristatė naujausias tendencijas ir galimybes energijos vartojimo efektyvumo srityje ir dalyvavo diskusijoje „Kokia turėtų būti tvari, konkurencinga ES energetikos sistema“.
„Pirmiausia – energijos efektyvumas, todėl galvojant ir planuojant investicijas, reikia įvertinti energetinius klausimus. Taip pat aiškiai didėja energetinių auditų poreikis, kadangi tai padeda kontroliuoti išlaidas – Neturint duomenų, jokia transformacija ar teigiami pokyčiai negalimi. Energetinis efektyvumas turi būti pelningas“, – konferencijoje sakė Energetikos viceministrė I.Žilienė. Pasak jos, šiuo metu didėja viešųjų pastatų atnaujinimo poreikis, todėl reikia atlikti daugiau energetinių auditų.
Konferencijos metu viceministrė pristatė naujai patvirtintos Energijos efektyvumo direktyvos tikslus, vystomą EnerGIS projektą: geografinę informacinę sistemą, kurioje bus pateikiami energijos prieinamumo duomenys, atliekinės šilumos vietos ir apimtys, CŠT gamybos šaltiniai ir zonos, pastatų energinio naudingumo charakteristikos, elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių vietos ir apimtys. Tai pat pasidalino detalia informacija apie finansines priemones verslui ir pramonei, siekiant sumažinti energijos vartojimą.
Diskusijoje „Kokia turėtų būti tvari, konkurencinga ES energetikos sistema“ energetikos viceministrė Inga Žilienė, Lietuvos energetikos agentūros l.e.p. direktorė Agnė Bagočiutė bei LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius aptarė tvarios ir konkurencingos energetikos sistemos sampratą ES.
Viceministrė I. Žilienė pastebėjo, jog tvarumo sąvoka plati, ir gali būti suprantama priklausomai nuo industrijos. Dažnai vartojami treji tvarumo kriterijai: atsinaujinančioji energija, energijos taupymo sistemos, bei energetinis saugumas ir energijos prieinamumo užtikrinimas. Šie rodikliai yra glaudžiai susiję.
LPK prezidentas V. Janulevičius tvarumo siekį apibūdino kaip nuolatinį procesą: „Tvarumas lyg perpetum mobile. Visuomet reikia dėti pastangų, kad prie to priartėtume.“
Pasak Energetikos agentūros l.e.p direktorės Agnė Bagočiutės, dauguma įmonių nėra linkusios atlikti energetinių auditą.
„Jei įmonės būtų įgyvendinusios energijos vartojimo audito metu gautas rekomendacijas, vidutiniškai būtų galėjusios sutaupyti iki 20 % suvartojamos energijos. Tad audito atlikimas ir gautos rekomendacijos turėtų būti ne tik deklaratyvūs teiginiai, bet ir galėtų sukurti realiai jaučiamą naudą“, – sakė LEA vadovė.
Energetikos specialistai mano, kad atliekant technologinį auditą auditoriai turi įsigilinti į įmonės darbo specifiką ir rekomenduoti technologinių procesų, įrangos atnaujinimą, todėl svarbu rasti kompetentingų technologinių audito specialistų.
Diskusijos dalyviai sutarė, jog pramonėje matomas energetinio audito specialistų poreikis ir tikimasi, kad aukštosios mokyklos skirs dėmesio tokių specialistų rengimui.
