Europos Komisija (EK) pateikė pirmojo „Naujos kartos Lietuva“ plano mokėjimo prašymo vertinimą. Patvirtintas 31-as rodiklis, sudarantis suplanuotas reformas ir investicijas. Už šiuos pasiekimus Lietuvai bus skiriama daugiau nei pusė milijardo eurų subsidijų.
„Gavome oficialų Europos Komisijos pirmojo mokėjimo prašymo vertinimą, kuriame numatyta, kad pasiektas 31-as rodiklis. Tai reikšmingas rezultatas per santykinai trumpą pusantrų metų laikotarpį. Padarytas didelis progresas įgyvendinant „Naujos kartos Lietuva“ planą ir sprendžiant ilgalaikius įsisenėjusius Lietuvos iššūkius. EK vertinimas lems, jog pasibaigus oficialioms derinimo procedūroms, Lietuvai bus pervesta daugiau kaip pusė milijardo eurų“, – akcentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
EK patvirtinti „Naujos kartos Lietuva“ plano rodikliai:
Žalioji transformacija
Priimti AEI įstatymo pakeitimai, mažinantys biurokratines kliūtis ir perteklinius apsunkinimus tiek gyventojams, tiek verslui, norintiems gauti finansavimą ir gaminti švarią bei atsinaujinančią energiją; startavo degalų iš AEI apskaitos vienetų sistema, kuri skatins pažangiųjų degalų gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje; pradėjo veikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema www.eismoinfo.lt.
Skaitmenizacija
Lietuvoje pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, kuris užtikrins, jog verslui ir gyventojams būtų teikiami atviri duomenys ir kokybiškos elektroninės paslaugos; Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo dažnius 5G tinklams diegti, todėl dar šiemet ryšio tiekėjai pradeda teikti spartesnio ryšio paslaugas savo vartotojams.
Švietimo kokybė regionuose, mokslo ir inovacijų ekonomikos skatinimas
Sparčiai pasistūmėta įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą – 57-os savivaldybės aktyviai įsitraukė į „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklo kūrimą; veiklą pradėjo Inovacijų agentūra bei Mokslo įgyvendinimo politikos agentūra; peržiūrėta sumanios specializacijos koncepcija; sustiprinta profesinio orientavimo sistema.
Socialinės atskirties mažinimas
Įsigaliojo vienišo asmens išmokos įstatymas; įgyvendinti pensijų indeksavimo mechanizmo pokyčiai; patvirtinti vienodi reikalavimai akredituotai socialinei priežiūrai teikti.
Viešasis sektorius
Pristatytas gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumo tyrimas siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę; Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dviejų veiklos procesų automatizavimo užbaigimas iki keliolikos kartų paspartins darbus su duomenimis bei padidins VMI veiklos efektyvumą.
Iš pateikto pirmojo mokėjimo prašymo Lietuva tęsia diskusijas su Europos Komisija dėl likusių dviejų rodiklių, susijusių su mokestinės sistemos peržiūra. Šių rodiklių atžvilgiu pasiekta dalinė pažanga, o pilnam jų pasiekimui, EK vertinimu, reikia daugiau laiko. Remiantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento nuostatomis, numatomas 6 mėnesių terminas, per kurį tikimasi minėtų dviejų rodiklių įgyvendinimą užbaigti.
Europos Komisijos patvirtintas mokėjimo prašymas artimiausiomis savaitėmis bus svarstomas ES Taryboje. Atlikus visus formalius derinimo etapus, Lietuvą pasieks daugiau nei pusė milijardo eurų. Skaičiuojant bendrai, kartu su pernai gautu avansiniu mokėjimu, Lietuva bus gavusi daugiau nei 700 mln. eurų – bene trečdalį visos „Naujos kartos Lietuva“ plano sumos.
„Dialogas su Europos Komisija dėl dviejų likusių rodiklių nestabdo „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo. Nelaukdami pirmojo mokėjimo prašymo patvirtinimo dar pernai paskelbėme kvietimų viešajam ir privačiam sektoriams už 1 milijardą eurų, šiemet ketiname šią sumą padvigubinti. Bendrai iš „Naujos kartos Lietuva“ plano subsidijų iki 2026 m. Lietuvos ekonomiką pasieks virš 2,1 mlrd. eurų“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Nuo plano įgyvendinimo pradžios šiuo metu jau įvykdyta pusė „Naujos kartos Lietuva“ plano reforminių veiksmų, o suplanuoti kvietimai bus skirti įvairioms sritims: nuo verslo inovacijų, energijos efektyvumo didinimo iki pažangių priemonių taikymo švietimo, sveikatos ir socialinėje srityse, todėl investicijų naudą pajus kiekvienas gyventojas.
„Naujos kartos Lietuva“ plano išskirtinumas – lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius, todėl paskelbtų kvietimų suma puikiai iliustruoja, jog tiek reformos, tiek investicijos toliau sparčiai vyksta.
Planą iš viso sudaro 191 rodiklis, kurių pažanga yra stebima periodiškai kartu su EK ekspertais.
Papildoma informacija:
„Naujos kartos Lietuva“ planas yra parengtas, atsižvelgiant į aštuonioliktosios Vyriausybės programą ir 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus. Šio plano reformos ir investicijos įgyvendins 2019 ir 2020 m. Europos Sąjungos Semestro metu Lietuvai iškeltas Tarybos rekomendacijas. Investicijos ir reformos apima 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka.
Planas Europos Sąjungos Taryboje patvirtintas 2021 m. liepos 28 dieną. Planas finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.
