Susisiekimo ministras Marius Skuodis, šiandien dalyvaudamas Berlyne vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „E-Fuels Dialogue 2024“, su Vokietijos ir Japonijos kolegomis pasirašė bendrą deklaraciją, kuria siekiama skatinti e-degalų naudojimą transporto sektoriuje. Lietuva e-degalų ir kitų alternatyviųjų degalų gamybą ir naudojimą laiko svarbia galimybe šalies ekonomikai, šių degalų plėtra padės mūsų šaliai tapti Baltijos regiono žaliosios energetikos centru.
Deklaraciją M. Skuodis pasirašė kartu su Vokietijos federaliniu skaitmeninių reikalų ir transporto ministru Volkeriu Wissingu ir Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės parlamentiniu viceministru Taku Ishii.
„Visos pastangos, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos neutralumo, yra svarbios ir nė viena technologija neturėtų būti atmesta. E-degalai yra būtinas žingsnis siekiant pramonės ir transporto dekarbonizacijos. Lietuva, turinti didelį atsinaujinančios energijos potencialą, gali tapti vandenilio ir su juo susijusių sintetinių degalų gamintoja, nes mūsų lokacija Europoje yra patogi, didžiųjų pramonės centrų pašonėje. Šiandien trijų šalių pasirašyta Berlyno e-degalų deklaracija, tikimės, suteiks dar stipresnį postūmį tarptautiniam bendradarbiavimui e-degalų plėtojimo srityje“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.
CO₂ taršos požiūriu beveik neutralūs e-degalai tampa vis aktualesni aviacijos, laivybos, logistikos ir kitose transporto srityse. Sintetiniai degalai, dar vadinami e-degalais, arba elektrodegalais, yra skysti arba dujiniai degalai, gaminami iš atsinaujinančių energijos šaltinių cheminių procesų metu.
Lietuvoje jau dabar vis sparčiau vystoma vėjo, vandens ir saulės energija, tikimasi, kad atsinaujinančių išteklių pajėgumai netrukus patrigubės. Iki 2030 m. Lietuva siekia tapti 100 proc. žaliosios energijos šalimi ir žaliosios energijos pertekliaus eksportuotoja. Ministro M. Skuodžio teigimu, Lietuva turi potencialo tapti reikšminga žaliųjų degalų gamybos ir transportavimo grandimi Europoje ir gaminti e-degalus keliose strateginėse šalies įmonėse, taip pat planuojama didinti gamybos pajėgumus, kad būtų užtikrinta tokių degalų plėtra transporto sektoriuje.
Vienas svarbiausių pastarųjų metų projektų – 100 hektarų teritorijos pietinėje Klaipėdos uosto dalyje suformavimas ir vėjo jėgainių parko sukūrimas, leisiantis generuoti žaliąją elektros energiją. Klaipėdos uoste rengiamasi vystyti ir žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos bei papildymo punktų infrastruktūrą.
Deklaracijoje akcentuojami Lietuvos, Vokietijos ir Japonijos siekiai plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, ryšius ir dalijimąsi patirtimi vystant e-degalų infrastruktūrą, pabrėžiama būtinybė skatinti atsinaujinančios energijos pagrindu pagamintų degalų gamybą ir naudojimą visose susisiekimo srityse, pastangos kurti transporto inovacijoms palankią reguliacinę aplinką.
Dokumente taip pat primenama, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamiems e-egalams tenka labai svarbus vaidmuo padedant įgyvendinti tiek nulinių emisijų tikslą iki 2050 m., tiek konkurencingą, klimatui neutralią ekonomiką. E-degalų gamybos ir infrastruktūros plėtra vertinama kaip perspektyvi siekiant kovoti su klimato kaita.
Šiuo metu sintetinių degalų (e-degalų) gamybos sąnaudos yra didesnės nei iškastinio kuro, daugiausia dėl atsinaujinančio vandenilio ir CO₂ surinkimo technologijų sąnaudų.
BMDV nuotrauka
