Energetikos viceministrė Inga Žilienė kartu su Tarptautinio energetikos klasterio ir Ukrainos energetikos sektoriaus atstovais aptarė Mikolaivo regiono skirstomųjų tinklų atstatymo projekto eigą. Šiuo metu įgyvendinamas pilotinis energetinės struktūros atstatymo projektas, kuriuo siekiama atstatyti „Mykolaivoblenergo“ skirstomąjį tinklą ir modernizuoti pereinant į 20 kV klasę.
“Palaikome Ukrainą nuo pat pirmųjų Rusijos agresijos veiksmų. Šiandien siekiame ne tik atstatyti sugriautą Ukrainos energetikos infrastruktūrą, bet ir padėti ukrainiečiams sukurti modernią, ES standartus atitinkančią energetikos sistemą. Projektas „Mykolaivoblenergo skirstomojo tinklo modernizavimas pereinant į 20 kV klasę“ – puikus praktinio bendradarbiavimo pavyzdys ruošiantis atstatyti nuo aktyvių karo veiksmų nukentėjusią Ukrainos energetikos infrastruktūrą”, sakė energetikos viceministrė I. Žilienė.
Pasak jos, Mikolaivo atnaujinto skirstymo sistemos infrastruktūros projektas galės būti pagrindu/pavyzdžiu atnaujinti skirstymo infrastruktūrą kituose Ukrainos miestuose.
Susitikime dalyvavę „Mykolaivoblenergo” atstovai pasidalino informacija apie situaciją regione, kuri apibūdinama kaip kritinė. Šiuo metu regione sunaikinta apie 90 proc. „Mykolaivoblenergo“ elektros skirstymo tinklų, todėl sutrikęs elektros tiekimas beveik pusei milijono buitinių ir juridinių vartotojų.
Tarptautinis energetikos klasteris atliko „Mykolaivoblenergo“ esamų skirstomųjų elektros tinklų būklės analizę ir kartu Kauno technologijos universiteto (KTU) specialistais parengė koncepciją ir techninę užduotį, kurių pagrindu atliekami projektavimo darbai.
Atstatymo projektas bus įgyvendindamas etapais, visos apskrities elektros infrastruktūros projektavimo darbus planuojama baigti iki š. m. birželio mėnesio. Šį tikslą įgyvendinti siekia bene 100 specialistų komanda, kurių trečdalį sudaro mokslo institucijų atstovai – tarp jų ir KTU, ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.
Siekiama, jog elektros sistema būtų atspari pažeidimams, kylantiems dėl atakų prieš energetikos infrastruktūrą. Tiesa, lietuvių ekspertų teigimu, šiuo metu nėra sukurtų pastočių, kurios atliktų savo funkcijas vykstant aktyviems kariniams veiksmams, todėl ES elektros skirstomuosiuose tinkluose naudojamos įrangos techninius parametrus, reikia spręsti infrastruktūros saugumo klausimus.
