Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė dalyvavo Briuselyje vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kurio susitikimo ašis – strateginiai sanglaudos politikos tikslai po 2027 m.
Pasak finansų viceministrės, sanglaudos politika apima ne tik finansavimo šaltinius, bet yra ir ilgalaikė strategija, kurios tikslas – kurti ir sudaryti sąlygas visiems Europos piliečiams geriau gyventi. ES bendruomenei labai svarbu jau dabar pradėti diskusijas dėl sanglaudos politikos ateities – apsvarstyti, kokį poveikį pasaulinės tendencijos galėtų turėti sanglaudos politikai ir kaip ją galėtų keisti po 2027 m.
Taip pat, finansų viceministrės teigimu, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, daugiau dėmesio reikėtų skirti regionams, kurie ribojasi su šalimis agresorėmis. Tai labai svarbu, stiprinant investicinį klimatą.
„Sanglaudos politika turi ne tik nacionalinius, bet ir ilgalaikius visai ES bendrus tikslus: suvienodinti ES regionų socialinį ir ekonominį progresą, mažinti išsivystymo skirtumus, skatinti žaliąją ir skaitmeninę transformacijas. Galima vertinti pozityviai tai, kad įgyvendinant šią politiką gebama lanksčiai reaguoti į kylančius šokus, tokius kaip rusijos karinė agresija prieš Ukrainą. Neabejotinai sanglaudos politika leidžia Lietuvai įsijungti į saugumo, stabilumo, ekonominės bei socialinės gerovės erdvę. Todėl esame saugi šalis, turinti stabilią demokratiją ir ekonomiką“, – pažymėjo finansų viceministrė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Kartu finansų viceministrė pridūrė, kad Ukrainos narystė ES būtų abipusiškai naudinga tiek ekonominėje srityje, tiek geopolitinio saugumo atžvilgiu. Todėl Bendrijos narės turėtų būti suinteresuotos Ukrainos strateginiu suartėjimu su ES.
V. Česnulevičiūtės-Markevičienės manymu, svarbu atskleisti kiekvieno regiono potencialą – jo stipriąsias puses ir taip sudaryti tvirtą ekonominę sinergiją su kitais regionais. Viena iš svarbiausių to dalių – žmogiškieji ištekliai. Pastebima, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas riboja regionų augimo potencialą.
„Ateityje ekonominis konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo žinias, įgūdžius ir technologijas paversti šaliai ir pasauliui reikalingomis inovacijomis bei unikaliais produktais ar paslaugomis. Todėl Lietuva ypatingą dėmesį skiria specialistams – vertės kūrėjams. Šių kūrėjų mobilizavimas itin svarbus – dėl novatoriškų inovacijų ir jas kuriančių žmonių dėka tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje galime džiaugtis nuostabiais rezultatais“, – teigė finansų viceministrė.
Be to, V. Česnulevičiūtė-Markevičienė akcentavo būtinybę užtikrinti, kad skirtingos ES finansavimo priemonės nekonkuruotų tarpusavyje, o vienos kitas papildytų. Privalome išsaugoti sanglaudos politikos unikalumą, kurį lemia partnerystė, ir kartu stengtis supaprastinti ir patobulinti šios politikos įgyvendinimo metodus.
„Sanglaudos politikos supaprastinimas, o svarbiausia biurokratinės naštos mažinimas reiškia prieinamų priemonių sukūrimą, kad valdžios institucijos ir įmonės galėtų lengvai gauti finansinių išteklių“, – pabrėžė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
