Energetikos ir Aplinkos ministerijos, po praeitais metais vykdytos Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. (NEKSVP) viešosios konsultacijos ir gautų Europos Komisijos pastabų, parengė atnaujintą dokumentą ir pakartotinai teikia jį visuomenei ir socialiniams partneriams derinimui iki rugpjūčio 5 d.
NEKSVP yra Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo veiksmų planas, įgyvendinantis „Žaliojo kurso“ tikslus.
„Seimo priimta atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija nubrėžia aiškias strategines kryptis ir ambicingus energetikos tikslus. Ateities energetika – tvari ir neutrali gamtai. Tad veiksmų plane numatoma aktyvi atsinaujinančių, žaliojo vandenilio gamybos ir neutralių klimatui technologijų plėtra, infrastruktūros diegimas, investicijos į inovacijas. Energetikos transformacijai numatoma didžioji dalis visų plano investicijų“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu, Lietuva yra gerame kelyje siekiant nacionalinio tikslo – iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 21 proc. lyginant su 2005 m. Šiuo metu NEKSVP klimato srityje jau patvirtintos 120 priemonės, dar 43 numatytos papildomai, o energetikos srityje atitinkamai 66 priemonės ir 35 papildomos.
Priemonės, skirtos ambicingiems tikslams pasiekti, yra subalansuotos ir apima įvairias sritis. Tarp jų – pažangių technologijų diegimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, infrastruktūros gerinimas ir plėtra. Taip pat didelis dėmesys skiriamas finansavimo prieinamumo didinimui verslo subjektams bei visuomenės elgsenos pokyčių skatinimui. Numatytos priemonės ne tik prisidės prie klimato kaitos mažinimo tikslų, bet ir stiprins šalies ekonomikos konkurencingumą bei visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių.
„Atnaujintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities plane numatytos priemonės, kurios leis pasiekti dekarbonizacijos tikslus. Jos ne tik padės išvengti finansinių sankcijų, kurios valstybei galėtų kainuoti apie 1,4 mlrd. eurų, jei nebūtų imamasi jokių veiksmų dėl klimato kaitos, bet ir teigiamai paveiks šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP), importo-eksporto balansą bei užimtumą“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Preliminariais skaičiavimais, iš viso reikės per 31 mlrd. Eur privačių ir viešųjų lėšų įgyvendinti visoms NEKSVP numatytoms priemonėms iki 2030 m. Šiuo metu jau suplanuota daugiau nei 10 mlrd. eurų viešųjų investicijų, kurios pritrauks daugiau nei 7 mlrd. eurų privačių investicijų žaliajai transformacijai vykdyti. Didžiausia dalis investicijų suplanuota AEI, transporto ir pramonės sektoriuose. NEKSVP priemonėms finansuoti 2021–2030 m. iš viso reikės papildomai 3,8 mlrd. viešųjų lėšų. Iš jų energetikos priemonės sudaro 81,71 %.
Atkreipiame dėmesį, kad kartu su galutiniu atnaujintu NEKSVP teikiama derinti ir NEKSVP strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. Su dokumentais galite susipažinti čia, o pastabas ir pasiūlymus prašome teikti užpildant formą čia. Viešoji konsultacija dėl galutinio atnaujinto NEKSVP ir SPAV ataskaitos vykdoma iki rugpjūčio 5 d.
Atnaujintas NEKSVP nustato kryptingą energetikos ir klimato politikos įgyvendinimo pagrindą, suformuoja sąlygas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir naudojimą bei mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir šalinimą visuose ekonomikos sektoriuose. Taip pat NEKSVP siekia didinti energijos vartojimo efektyvumą ir energetinį saugumą, skatinti energijos vidaus rinką, mokslinius tyrimus, inovacijas ir konkurencingumą.