LTG grupė subūrė šalies sankcijų kontrolės ir valdymo praktikus į pirmą kartą vykusį „Sankcijų valdymo forumą“. Anot forumą inicijavusios LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, jo tikslas – paskatinti Lietuvos valstybės valdomas įmones dalintis geriausiomis praktikomis ir išmoktomis pamokomis.
Atidarydamas forumą E. Lazauskas akcentavo, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių tinkamai įgyvendinti sankcijas, yra tvirta vertybinė organizacijos pozicija.
„LTG grupės bendrovės, užtikrindamos sankcijų kontrolę, vadovaujasi keliais esminiais principais. Tarp jų – prioritetas vertybėms bei Lietuvos užsienio ir saugumo politikos interesams, jie yra svarbesni už verslo interesus. Tokia vertybinė pozicija išsprendžia daug klausimų ir yra tvirtas pagrindas tiek naujų įrankių organizacijoje kūrimui, tiek komandos motyvacijai. O visų suinteresuotųjų platesnis ir gilesnis žinojimas, suderinti veiksmai, pasidalinimas praktika, kaip sprendžiamos panašios problemos ir kylantys klausimai, rasti sisteminiai sprendimai padeda greičiau judėti tinkama kryptimi“, – kalbėjo LTG generalinis direktorius.
Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, siekdamos didesnio efektyvumo užkardant bandymus apeiti tarptautines sankcijas, valstybės institucijos turi kalbėtis ir bendrauti, analizuoti neteisėtas schemas ir dalintis patirtimi. Anot jos, praktika rodo, kad su naujų sankcijų įvedimu iššūkių nemažėja: užkardžius vieną kelią, atsiranda trys nauji. „Mūsų budrumas padidėjo, o LTG dėka suburti bendraminčiai ras daug vardiklių, kaip sustiprinti institucijų bendradarbiavimą ir pasiekti esminį tikslą – reikšmingą poveikį agresoriams. Gerosios praktikos sklaida yra labai reikalinga ir naudinga“, – apie forumo naudą kalbėjo L. Maskaliovienė.
Sankcijos veikia: vien dėl G7 šalių sankcijų Rusija prarado 400 mlrd. USD
„Sankcijų valdymo forume“ kalbėjusi Jovita Neliupšienė, užsienio reikalų viceministrė, priminė kad sankcijos yra viena pagrindinių ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos priemonių ir jos privalomos Lietuvoje, o sankcijų reglamentai – tiesioginio taikymo. Anot jos, „galiojančių 11 sankcijų paketų – tikrai ne pabaiga“. Šiuo metu jau rengiamas 12-as paketas. Ji pateikė duomenų, kad vien dėl G7 šalių nustatytų sankcijų Rusija prarado 400 mlrd. USD, o Rusijos išlaidos gynybai 2023 m. sudarys net 1/3 visų federalinių viešųjų išlaidų.
Užsienio reikalų viceministrė taip pat pasidalino informacija, kad pernai, palyginti su 2021 m., stipriai sumažėjo importas ir eksportas tarp ES ir Rusijos bei Baltarusijos, tačiau kartais išaugo į Kazachstaną, Kirgiziją, Uzbekistaną ir kitas Centrinės Azijos bei Užkaukazės šalis. Ši statistika ir kiti duomenys rodo, kad sankcionuotos prekės ir gaminiai per minėtas šalis, apeinant ES sankcijas, pateko į Rusiją. Sureagavus į šias tendencijas ir priėmus atitinkamus ribojimus eksportas į, pvz., Kirgiziją, nuo š. m. vasaros krito kartais.
J. Neliupšienė priminė, kad už sankcijų pažeidimus atsakomybė taikoma ir juridiniams asmenims: galimas prekių konfiskavimas, bauda iki 100% prekių, paslaugų ar lėšų, kurios buvo sankcijų pažeidimo dalyku, vertės, bet ne mažesnė nei 10.000 Eur. Už pakartotinus pažeidimus atsakomybė griežtėja.
Anot jos, siekdamos efektyviau įgyvendinti sankcijas įmonės jau šiandien gali taikyti „Pažink savo klientą“ procedūrą, kurią ilgą laiką naudoja finansų institucijos, nustatyti sankcijų laikymosi ir įgyvendinimo tvarką, į sutartis įtraukti nuostatas, kad importuotojas trečiosiose šalyse būtų įpareigotas neeksportuoti tam tikrų prekių į Rusiją ir Baltarusiją. Penkios pasienio valstybės parengė bendras praktines gaires ekonominės veiklos vykdytojams, kurios padės aptikti sankcijų apėjimo atvejus ir užkirsti kelią tokiems bandymams. Daugiau informacijos galima rasti Užsienio reikalų ministerijos tinklapio skyriuje Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas.
Sankcijų valdymo praktikos: kas veikia, kas ne?
Pirmosios diskusijos „Sankcijų valdymo praktikos: kas veikia, kas ne?“ dalyviai akcentavo, kad sankcijos – tai karas, o norint jame nugalėti būtina pasitelkti visas turimas priemones ir jas išmaniai naudoti. Andrej Kosiakov, LTG grupės finansų direktorius, teigė, kad joms įgyvendinti turi būti dedikuoti žmonės, parinkti ir įsigyti tinkami įrankiai, bendradarbiaujama su atitinkamomis institucijomis, „būtina turėti labai aiškią politiką ir metodiką, kaip ir kokiais sankcijas taikome“. Tikslui pasiekti taip pat būtina edukuoti darbuotojus, ugdyti specialistus ir didinti jų kompetencijas.
Diskusijos metu ne kartą buvo išsakyta mintis, kad būtų naudinga įsteigti bendrą sankcijų taikymą koordinuojantį ir analizuojantį kompetencijų centrą, kuris kauptų įvairių valstybės institucijų šios srities informaciją, taikomas gerąsias praktikas, jas analizuotų ir jomis dalintųsi. Ypač toks centras būtų naudingas mažesnėms įstaigoms ir įmonėms, kurios neturi didesnių žmogiškųjų resursų ir atitinkamos įrangos.
Taip pat buvo akcentuota, kad tarptautinių sankcijų taikymas – tęstinis procesas. Ir ne tik todėl, kad sankcijų paketų ateityje, neabejojama, daugės, bet ir todėl, kad išaiškinami vis nauji sankcijų pažeidimai ir sukurtos schemos, kaip jas apeiti. Todėl būtina stiprinti kontrolės mechanizmus ir poveikį trečiosioms šalims, kurios naudojamos sankcijoms apeiti.
Kaip atpažinti ir užkardyti sankcijų apėjimo schemas?
Antrosios diskusijos „Kaip atpažinti ir užkardyti sankcijų apėjimo schemas?“ dalyviams buvo pateikta informacija, kad įgyvendinant tarptautines sankcijas pernai Lietuvos muitinė neišdavė per 27.000 importo-eksporto leidimų, o šiemet per pirmuosius 11 mėnesių – per 33.000. FNTT yra įšaldžiusi turto už 100 mln. Eur ir ši suma nuolat didėja.
Forumo dalyviai apgailestavo, kad sankcijas bando apeiti ne tik trečiųjų šalių, bet pasitaiko ir nesąžiningų Lietuvos verslo atstovų, jie valstybės institucijų sprendimus dėl sankcijų taikymo skundžia teismams. Pvz., LTG grupė gavo 60 skundų dėl tariamai neteisingai pritaikytų sankcijų, iškeltos 4 tesiminės bylos, o viena jau laimėta. Diskusijos dalyviai tikisi, kad atsiradus teismų praktikai, tokios bylos bus sprendžiamos operatyviau.
Abiejų diskusijų dalyviai konstatavo, kad valstybės institucijoms būtina keistis informacija apie sankcijų taikymo praktiką ir įgyvendinimą, kilusiomis problemomis ir jų sprendimais, kad tai padėtų tobulinti esamų ir būsimų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.
Pirmasis „Sankcijų valdymo forumas“ vyko gruodžio 7 d. Renginio organizatoriai – LTG grupė, forumo globėja – Susisiekimo ministerija. „Sankcijų valdymo forume“ dalyvavo atstovai iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, LR Muitinės, valstybės valdomų įmonių, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, bankų.
