Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) viešosioms įstaigoms gali padėti ne tik sutaupyti lėšų, bet ir tapti pavyzdžiu kitiems, kaip sėkmingai įdarbinti netradicinius sprendimus. Vilniuje esančio Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro (VESK) direktorius Saulius Zybartas pasinaudojant parama įrengtą saulės elektrinę bei centro pastato renovaciją vadina itin sėkmingais projektais ir sako, kad tai įkvepia nesustoti ir ieškoti kitų tvarių bei ekonomiškų sprendimų. 2023 metais Energetikos ministerija AEI plėtros paramos priemonėms (saulės elektrinėms, katilų keitimui, kaupikliams ir kt.) skyrė per 270 mln. eurų.
„Anksčiau mūsų centro pagrindinis pastatas buvo neišvaizdus, neefektyviai naudojo energiją patalpų šildymui bei elektrą. Norėjome ne tik sumažinti išlaidas ar dirbti komfortabiliomis sąlygomis, bet ir parodyti centro mokiniams, kas yra tvarumas ir kaip jis veikia realiame gyvenime, nes tikime, kad nėra geresnio mokymo būdo kaip pavyzdinis. Be to, pasinaudodami Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis galėjome daug sutaupyti, kas taip pat palengvino apsisprendimą įsirengti saulės elektrinę ir renovuoti pastatą“, – sako VESK direktorius.
Energetikos ministerijos Strateginių pokyčių grupės vyresniosios patarėjos Dovilės Kapačinskaitės teigimu, šiandien viešosioms įstaigoms siūloma daug galimybių ir priemonių, kuriomis pasinaudojusios jos gali įsidiegti įvairius atsinaujinančios energijos išteklius (AEI) naudojančius sprendimus: tapti gaminančiais saulės ar vėjo elektros vartotojais, įsidiegti energijos kaupimo įrenginius, atlikti pastatų renovaciją ir kita.
„Optimistiškai nuteikia, kad viešosios įstaigos aktyviai naudojasi parama ir susidomėjimas neslūgsta. Lietuvos tikslas yra didinti vietinę elektros generaciją, tad kiekviena institucija, investuodama į AEI šaltinius, tuo pačiu prisideda prie šio strateginio tikslo. Taip pat, kadangi viešosios įstaigos yra finansuojamos biudžeto lėšomis, taip yra užtikrinamas tvaresnis biudžeto naudojimas“, – komentuoja D. Kapačinskaitė.
Atsipirko per dvejus metus
VESK direktorius pasakoja, kad nutarus ieškoti būdų, kaip pagerinti prastą pastato energetinę būklę ir tuo pačiu sumažinti eksploatavimo kaštus, pirmiausia buvo peržiūrėta visa turima infrastruktūra, atliktas energetinis auditas, įsivertinti poreikiai.
„Pirmuoju etapu nutarėme įsirengti saulės elektrinę ant pagrindinio centro pastato Vilniuje stogo. Įvertinome stogo konstruktyvą, išanalizavome jo plotą, tuomet paskaičiavome, kiek galima uždėti saulės modulių, parengėme projektą, pateikėme paraišką ir gavome paramą 100 kilovatų (kW) elektrinei ant stogo. Procesas nebuvo sudėtingas, taip pat konsultavomės su išorės ekspertais, paramą administruojančiomis įstaigomis“, – teigia S. Zybartas.
Vos pradėjus veikti saulės elektrinei, lėšų taupymas buvo akivaizdus. Pirmaisiais jos veikimo metais, kai elektra kainavo 14 centų už kilovatvalandę (ct/kWh), per metus buvo sutaupyta apie 9 tūkst. eurų. Per antruosius metus, elektros kainoms pakilus iki 45 ct/kWh, sutaupymas atpirko visą vykdant projektą centro investuotą sumą – 35 tūkst. eurų, nes tuo metu paramos finansuojama dalis siekė 85 proc., likusius 15 proc. turėjo skirti pareiškėjai.
„Praktiškai per dvejus metus ši saulės elektrinė visiškai atsipirko ir dabar jau dirba „į pliusą“, leidžia taupyti resursus, kuriuos galime skirti kitoms reikmėms. Toks rezultatas yra tiesiog fantastiškas“, – džiaugiasi pašnekovas.
Saulės moduliai – ir ant fasado
Pasak S. Zybarto, antrasis projektas, kurio nuspręsta imtis, buvo kur kas didesnis ir kompleksiškesnis – pastato apšiltinimas, tuo pačiu fasade integruojant saulės modulius.
„Keitėme senus langus į naujus, taip vadinamus žaliuosius, kurių rėmai yra iš perdirbto plastiko. Tačiau senų langų visų neutilizavome, dalį geresnių įstatėme pietų Lietuvoje esančio mūsų padalinio dirbtuvėse, kur langai buvo labai prastos būklės, taip sumažindami šilumos nuostolius ir ten. Taip pat įrengėme išmaniąsias žaliuzes, kurios vasarą neleidžia pastatui perkaisti“, – pasakoja jis.
Pasak VESK direktoriaus, renovuotame pastate šiuo metu yra sunaudojama tiek pat energijos šildymui, kiek kitame, nerenovuotame, triskart mažesnio ploto centro padalinyje.
Be to, renovuojant įgyvendintas sprendimas, kokio kol kas nėra kituose viešuose pastatuose Lietuvoje – saulės moduliai vietoje dalies fasadinių plokščių. Fasadinės saulės elektrinės galia siekia 69 kW ir ji elektrą gamina ištisus metus.
„Šio sprendimo dėka bendrai turime 169 kW galios elektrines, kurios tenkina apie 50-55 proc. viso mūsų elektros poreikio. Pas mus yra 1600 mokinių, iš kurių didelė dalis mokosi kulinarijos, konditerijos, turime 6 laboratorijas su konvekcinėmis krosnimis ir įvairiais kitokiais įrenginiais, kurie naudoja labai daug elektros. Jei nebūtų visų šių virtuvių, ko gero, vien su stogo elektrine tenkintume visus savo poreikius“, – kalba jis.
Teiks lengvatines paskolas
Energetikos ministerijos atstovė D. Kapačinskaitė sako, kad netrukus viešosios įstaigos ir verslo įmonės galės pasinaudoti dar viena didele investicine priemone, kurios bendra suma sieks 550 mln. eurų.
„Tai bus lengvatinės paskolos su fiksuotomis palūkanomis iki 3 proc. ir grąžinimo laikotarpiu nuo 15 iki 20 metų, priklausomai nuo to, kokį atsinaujinančios energijos šaltinį įstaiga pasirinktų. Jei saulės elektrinę – 15 metų, jei būtų investuojama į vėjo energetiką – 20 metų“, – sako ji.
Kita ateinanti alternatyva – savivaldybių įstaigos ir savivaldybės bus skatinamos jungtis į atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, kurių viena pagrindinių tikslų būtų mažinti energetinį nepriteklių pažeidžiamiausiems savivaldybių gyventojams. Jų finansavimui yra numatoma 206 mln. eurų, o tokių bendrijų investicijos į AEI būtų finansuojamos lengvatine paskola ir subsidija iki 50 proc. Bendrijos valdoma elektrinė tenkintų ne tik jos dalyvių, bet ir nepasiturinčiųjų elektros poreikį.
Ketinančioms pasinaudoti parama ir įsirengti saulės elektrines viešosioms įstaigoms pašnekovė pataria pirmiausia įsivertinti metinį savo elektros energijos poreikį, pagal kurį nusprendžiama dėl elektrinės galios. Antras žingsnis yra įsivertinti, kur ta elektrinė galėtų stovėti – ar elektros vartojimo vietoje, tai yra ant pačios įstaigos stogo ar sklype šalia, ar būtų nutolusi.
„Pagal tai paskaičiuojamas investicijų poreikis, tada reikia kreiptis į administruojančią instituciją – šiuo atveju, nacionalinę plėtros įstaigą INVEGA. Pareiškėjai konsultuojami, kaip jie galėtų optimaliai pasinaudoti finansine parama, pildant dokumentus taip pat teikiama pagalba, be to, visos paraiškos pateikimo formos yra šabloninės, tad jas užpildyti paprasta“, – aiškina D. Kapačinskaitė.
