Niujorke trijų garsių Lietuvos fotografų parodos „Ne visi. Karo pabėgėlių portretai“ uždarymo proga surengta diskusija su vienu parodos autorių Artūru Morozovu.
Antano Sutkaus, Artūro Morozovo ir Tado Kazakevičiaus parodą, eksponuotą Niujorke Ukrainos institute Amerikoje (angl. Ukrainian Institute of America), per tris mėnesius aplankė beveik tūkstantis žmonių. Prieš pat parodos uždarymą surengtas susitikimas su vienu iš šios parodos autorių A. Morozovu. Jos kuratorius Andrew Horodysky su talentingu Lietuvos jaunosios kartos fotožurnalistu A. Morozovu kalbėjosi apie parodos kūrimo procesą, autoriaus patirtį bendraujant su fotografijų pagrindiniais herojais bei jo požiūrį į šių dienų dokumentinę fotografiją.
„Su ukrainiečių karo pabėgėliais susitikdavome Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje. Laukdavome jų šviesioje erdvėje prie įėjimo. Kai atsidarydavo galerijos durys, spėliodavau, kurie ateis pas mus, o kurie yra tiesiog ekspozicijos lankytojai, – pasakojo A. Morozovas apie fotografijos projekto apie ukrainiečių pabėgėlius pradžią. – Žmonės įeidavo visiškai vienodi – panašiai atrodantys, apsirengę, už rankų laikydami savo vaikus, turėdami tuos pačius mobiliuosius telefonus. Tačiau kai prieidavo prie mūsų ir pradėdavo pasakoti savo istorijas, ką ir kokiomis aplinkybėmis jie paliko savo šalyje, supratau, kokios milžiniškos patirtys mus skiria. Šių ukrainiečių – tėvų ir vaikų – istorijos yra tarsi iš praeitų istorijos puslapių. To, ką išgyveno jie, nenusipelno nė vienas žmogus.“
Paklaustas, kaip jam atrodo šių dienų dokumentinė fotografija, A. Morozovas neslėpė, kad šiandien jam labai norėtųsi, jog būtų sulėtintas tempas, labiau įsigilinta į tai, kas vyksta aplink mus. „Fotografija man yra apie žmogaus supratimą ir pajautimą. Be empatijos, pagarbos kitam humanistinė fotografija negalima. Atvykęs į JAV vartau žiniasklaidą, žiūriu žinių laidas ir su nerimu stebiu, kaip pasakojimas apie Ukrainos karą tapo formalus, techninis“, – per pokalbį sakė fotografas ir pridūrė, kad jam buvo itin svarbu papasakoti apie Ukrainos kovą už laisvę per jos žmonių išgyventus sukrėtimus.
Be humanistinės fotografijos aktualizavimo, fotografas taip pat pabrėžė spaudos fotografijos transformaciją ir technologijų įtaką. „Mes turime suprasti vykstantį pokytį, tačiau reikia nepamiršti ir filosofinės įamžinto vaizdo minties bei prasmės, o tam reikalingas lėtesnis tempas, – sakė A. Morozovas. – Tai padeda įsijausti į esamą aplinką, pajusti situaciją ir pastebėti reikšmingas akimirkas.“
Fotografas taip pat dalijosi patirtimi fiksuojant karinius konfliktus ne tik Ukrainoje, bet ir Sakartvele, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje, Palestinoje, Sirijoje. A. Morozovas pasakojo, kad nepasiduoda reikšmingų momentų medžioklės karštinei ir savo požiūriu į fiksuojamus įvykius vis tiek išlieka artimas humanistinei pasaulėžiūrai.
A. Morozovas yra tarptautiniu mastu pripažintas fotožurnalistas, pastaruosius dešimt metų dokumentuojantis ir vaizdžiai pasakojantis įvykius ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jis nagrinėja opias socialines problemas, drąsiai gilinasi į prieštaringus scenarijus. Pastaruoju metu fotografą galima pastebėti fiksuojantį vietos žmonių kasdienybę atokiuose Lietuvos kaimuose. Šiuo metu A. Morozovas dirba prie projekto apie socialinę segregaciją, skurdą, jo reikšmę žmogaus kasdienybėje.
Parodą „Ne visi. Karo pabėgėlių portretai“ Niujorke pristatė Ukrainos institutas Amerikoje, iš dalies finansavo Lietuvos respublikos generalinis konsulatas Niujorke ir Lietuvos kultūros institutas. 2023 m. pradžioje Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje pristatytos parodos organizatoriai – Antano Sutkaus fotografijos archyvas ir VšĮ „Stiprūs kartu“.
Informaciją parengė Šarūnė Abromaitė
Gražinos Michnevičiūtės nuotrauka
