Rugpjūčio 20–23 d. Norvegijoje, Reruso mieste, surengtos tarptautinės praktinės dirbtuvės, skirtos vertinti šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės pažeidžiamumą klimato kaitai, naudojant Pažeidžiamumo klimatui indekso (CVI) metodiką.
Dirbtuvėse dalyvavo Kultūros, Aplinkos ministerijų, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai. Lietuvos delegacija siekė ne tik perimti iš Norvegijos kolegų gerąją patirtį, bet ir pasidalino savo šalies žiniomis bei praktika, sprendžiant klimato kaitos iššūkius.
Reruso miestelis kartu su jį supančiu kultūriniu kraštovaizdžiu yra istorinė Norvegijos kalnakasybos vietovė, 1980 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ši vertybė svarbi dėl išskirtinės istorijos ir kultūros, susijusios su vario kasyba atokiame atšiauraus klimato regione, unikaliu industriniu kultūriniu kraštovaizdžiu ir miesteliu, išaugusiu aplink kasyklas. Reruso miestelis garsėja išskirtiniais medinės architektūros pastatais, kurių yra apie 2000, o dalis išlikę dar nuo 17-ojo amžiaus.
„Kaip ir daugelis pasaulio vertybių, šis miestelis bei jo apylinkės susiduria su klimato kaitos iššūkiais, kurie gali kelti pavojų unikaliam kultūriniam kraštovaizdžiui. Klimato kaita sukelia dažnesnes ir didesnes temperatūros svyravimo amplitudes, dėl dažnų atšilimo ir užšalimo ciklų, šlapdribų, padidėjusios drėgmės ir aukštesnės temperatūros medinės pastatų konstrukcijos tampa pažeidžiamesnės atmosferos poveikiui ir kenkėjams. Pavojus kyla ir dėl žiemos sezono pokyčių – užšalę ežerai ir upės šiame kultūriniame kraštovaizdyje yra esminė žiemos kelių infrastruktūros dalis, todėl jų nelikus kyla logistinių iššūkių. Be to, kasmet organizuojamos žiemos mugės, kurios asocijuojamos su šia snieginga vietove, todėl tai gali turėti didelės įtakos tradicijų tęstinumui ir turizmui. Galiausiai dėl klimato kaitos padidėja ekstremalių hidrometeorologinių reiškinių – smarkių liūčių, audrų tikimybė, kurios gali pakenkti tiek pastatams, tiek pačiam kultūriniam kraštovaizdžiui“, – pasakoja Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Sigita Bugenienė.
Siekiant įvertinti minėtos vertybės jautrumą klimato kaitai ir suplanuoti veiksmus klimato kaitos atsparumui didinti, pritaikyta CVI metodika, kurią parengė Jameso Cooko universiteto Šiaurės Kvinslande (Australija) ekspertai. Šis įrankis vertina tiek bendruomenės, tiek Pasaulio paveldo vertybių pažeidžiamumą. Sujungiant ekspertines žinias apie klimato kaitą ir bendruomenės žinias apie pasaulio paveldo vertybes, vertinamas grėsmių, susijusių su klimato kaita, galimas poveikis ir bendruomenės gebėjimas į jas reaguoti. Per pastaruosius keletą metų Norvegijoje toks tyrimas jau atliktas du kartus.
Dirbtuvėse buvo nustatyta, kad Reruso UNESCO vertybei didžiausią grėsmę kelia didėjanti vidutinė oro temperatūra, dažnėjantys intensyvių kritulių atvejai, sausros ir sniego dangos bei ledo storio mažėjimas, kurie keičia vietovės mikroklimatą, kenkia kultūriniam kraštovaizdžiui, pastatams, tradiciniam miestelio ir apylinkių gyvenimui. Nepaisant to, vertybės pažeidžiamumas buvo įvertintas kaip vidutinis. Taip pat diskutuota apie galimas priemones Reruso regionui, kurios galėtų sustiprinti vietovės prisitaikymą prie klimato kaitos.
Šiose dirbtuvėse taip pat aptartas CVI seminaro organizavimas Kuršių nerijoje. Jis prasideda šiandien ir tęsis iki penktadienio. Seminaras, tapsiantis pirmuoju CVI taikymu Baltijos regione, yra dvišalio bendradarbiavimo projekto „Kultūros paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai indeksas“ dalis, kurį įgyvendina Lietuvos ir Norvegijos partneriai pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vykdomą 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Kultūros programą.
Sigitos Bugenienės nuotrauka
