Komunikacijos kampanija „Naudok legaliai“ Kultūros ministerija skatino jaunimą rinktis legalų turinį

0
Komunikacijos kampanija „Naudok legaliai“ Kultūros ministerija skatino jaunimą rinktis legalų turinį
Share

Kultūros ministerija, kartu su partneriais siekdama supažindinti jaunus žmones su legalaus turinio ir autorių teisių tema, komunikacijos kampanijai „Naudok legaliai“ sukūrė platformą „Legalija“. Ji naujomis formomis siekia mažinti distanciją tarp garsių šalies kūrėjų ir turinį naudojančių jaunų žmonių, jų gerbėjų.

Kampanijos metu moksleiviai ir studentai buvo kviečiami „Roblox“ platformoje žaisti kompiuterinį žaidimą „Legalija“ ir jame susitikti su Lietuvos kūrėjais – grupės „jauti“ ir „8 Kambarys“ nariais, atlikėjomis Nombeko Auguste ir Beatrich, turinio kūrėja Goda Problema. Lietuvos jaunimo mėgstamo vlogerio Gusto parengta edukacinių vaizdo įrašų serija leido detaliau sužinoti apie autorių ir atlikėjų teises, jų apsaugą, išgirsti patarimų, kaip užsidirbti iš kuriamo turinio. Grupė „jauti“ specialiai šiai kampanijai sukūrė dainą ir vaizdo klipą.

Jaunųjų piratų ir kūrėjų susitikimo vieta tapo specialiai tam sukurtas kompiuterinis žaidimas „Legalija“, o birželį Vilniuje surengtas žaidimo čempionatas. Tokia forma pasirinkta ir dėl to, kad tai vienas populiariausių jaunosios kartos laisvalaikio leidimo būdų.

Kultūros ministerijos užsakymu „Rinkos tyrimų centras“ atliko šios kampanijos efektyvumo tiek kiekybinį (apklausta 213 respondentų), tiek kokybinį tyrimą (atlikti giluminiai interviu su keturiais „Legalija“ čempionato dalyviais). Tyrimas atskleidė padidėjusį šios amžiaus grupės žmonių sąmoningumą legalaus turinio pasirinkimo atžvilgiu.

Kampanija pasiekė kas penktą jauną žmogų Lietuvoje, o bendras kampanijos žinomumas, apklausos duomenimis, siekia 22 proc. 16–29 metų amžiaus grupėje. Gerai susipažinę su platforma buvo 7 proc. apklaustųjų.

Per kokybinius interviu pastebėta, kad jaunimui gali būti sunku atpažinti nelegalų turinį. Kaip pagrindinė indikacija naudojama nuostata, kad legalus turinys yra mokamas, o nelegalus – ne, tačiau klausiant apie legalų nemokamą turinį ar nelegalų mokamą turinį, tyrimo dalyviai patys pripažįsta, kad tokia nuostata yra ne visai teisinga, o jiems trūksta žinių, kaip identifikuoti nelegalų turinį.

Respondentai pritaria, kad visuomenė turėtų būti gerai supažindinta su autorių teisių tema, todėl svarbu komunikuoti apie nelegalaus turinio naudojimo žalą ir skatinti legalų turinio naudojimą. Beveik pusė kiekybinės apklausos respondentų (46 proc.) sutinka (skiria 8–10 balų) su pagrindine komunikacijos kampanijos žinute, kad naudodami turinį nelegaliai atimame pajamas iš kūrėjų. 38 proc. sutinka (skiria 8–10 balų), kad vartodami nelegalų turinį darome nusikaltimą.

Interviu dalyviai kalbėjo apie tai, kad anksčiau nepagalvodavo, jog naudodami nelegalų turinį jie kenkia ne tik turinio kūrėjams. Taip pat iniciatyva tapo gera proga tėvams aptarti piratavimo temą su savo vaikais, o pabuvimas turinio „saugotojų“ pusėje paskatino susimąstyti, kaip sunku apsaugoti autorinius kūrinius nuo vagysčių.  

Kalbant apie skaitmeninio turinio pasirinkimą, 74 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad svarbiausia, jog turinys būtų pigus arba nemokamas. Ne mažiau svarbus ir platus turinio pasirinkimas (63 proc.) bei kokybė (47 proc.).

Analizuojant tyrimo dalyvių pasirinkimą, ar vartoti turinį legaliai, kaip vienas svarbiausių kriterijų išskiriama kaina: 54 proc. apklaustųjų renkasi turinį iš nelegalių šaltinių, nes jis nemokamas arba pigesnis. Beveik pusė tyrimo dalyvių išskyrė ir tai, kad norimas turinys nelegaliais šaltiniais pasiekiamas greičiau (49 proc.), ir tai, kad nelegalūs šaltiniai siūlo įvairesnį ir suteikia didesnį turinio pasirinkimą (44 proc.). Kokybinių interviu dalyviai nelegalaus turinio naudojimą taip pat pateisina finansine priklausomybe nuo tėvų – jei tėvai nesumoka už legalų turinį, ieškoma nelegalių alternatyvų.

Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo veiksmų programos prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ lėšomis.

Organizatorių nuotrauka