EUROFI© „Būtina sutarti dėl sprendimo, kaip panaudoti įšaldytą rusijos turtą Ukrainos naudai. Tai būtų ne tik moraliai teisingas, bet ir pragmatiškas žingsnis, kadangi kitaip rusijos karo žalos atlyginimas guls ant Vakarų valstybių pečių“, – komentare leidiniui „Politico“ rašo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Per pastaruosius metus ES padarė nemažą pažangą nustatydama galimą teisinį kelią kaip Ukrainos rekonstrukcijai panaudoti daugiau nei 200 mln. eurų įšaldyto rusijos centrinio banko turto, kuris laikomas ES valstybėse narėse. Panašu, jog artėjama prie sutarimo dėl „neplanuoto įnašo“ (angl. windfall contribution) modelio, kuris būtų suderinamas su tiek su ES, tiek su tarptautine teise. Šis sprendimas numato, jog finansų institucijos, laikančios įšaldytą rusijos centrinio banko turtą, būtų įpareigotos iš šio turto gaunamas palūkanų pajamas pervesti į ES biudžetą. Preliminariai skaičiuojama, kad sprendimo įgyvendinimas, kasmet generuotų apie 3 mlrd. eurų, kurie būtų skirti tiesiogiai Ukrainos poreikiams.
„Įvertinus tai, kad bendras Ukrainos atkūrimo ir atstatymo finansavimo poreikis viršija 400 mlrd. eurų, būtina neapsiriboti tik „neplanuoto įnašo“ modelio pritaikymu bei toliau ieškoti teisinio sprendimo dėl visiško rusijos centrinio banko turto konfiskavimo ir perdavimo Ukrainai“, – rašo finansų ministrė.
Visgi, visiškas turto konfiskavimas apima itin sudėtingus ir kompleksinius teisinius klausimus, susijusius su nuosavybės apsauga ir valstybės imunitetu, kuriems reikalingos tolesnės politinės diskusijos. Dėl to, esamomis aplinkybėmis, ES turėtų nedelsti ir įgyvendinti „neplanuoto įnašo“ modelį, kaip pirmąjį žingsnį plataus sprendimo link to, kad rusija finansiškai atsakytų už padarytą žalą.
Nors teisiniai ir praktiniai „neplanuoto įnašo“ modelio aspektai yra detaliai išnagrinėti, politinis ES lygmens sprendimas dėl įgyvendino stringa dėl dalies šalių įžvelgiamų rizikų, susijusių su tokio sprendimo poveikiu finansiniam stabilumui. Finansų ministrės teigimu, šios baimės turi teorinį pagrindą, tačiau pastarųjų metų patirtis rodo, jog jie nėra faktiškai pagrįsti ir netūrėtų tapti kliūtimi reikalingam politiniam sprendimui priimti.
Kuomet ES nusprendė įšaldyti rusijos centrinio banko turtą pirmosiomis dienomis po invazijos pradžios, girdėjome skambant tas pačias baimes, jog šis žingsnis sumažins pasaulinį pasitikėjimą euru, kaip tarptautine atsargų valiuta. Nieko panašaus neįvyko. Priešingai, naujausia Europos centrinio banko (ECB) ataskaita apie tarptautinį euro vaidmenį rodo, kad valiutos padėtis pasaulinėje finansų sistemoje sustiprėjo. Tai matyti iš įvairių rodiklių, įskaitant euro poziciją užsienio valiutos atsargų sandaroje, tarptautinių skolos vertybinių popierių bei valiutų prekybos rinkoje.
Ministrė kelia idėją, jog į „neplanuoto įnašo“ modelį reikia žiūrėti kaip į sankcijų režimo patobulinimą. Priimant sprendimą įšaldyti rusijos centrinio banko turto nebuvo pagalvota apie tai, ką reikės daryti su pajamomis, kuris šitas turtas generuoja. Siūlomas modelis šią spragą užtaisytų, teisiškai apibrėžiant, kad neplanuotas pelnas bus skiriamas Ukrainos atstatymo reikmėms finansuoti.
Vertinant ES sprendimą, svarbu matyti platų paveikslą. Pergalinga ir klestinti Ukraina visiškai atitinka ES strateginius interesus, todėl būtina išnaudoti euro padėtį pasaulinėje finansų sistemoje, siekiant Bendrijos geopolitinių tikslų tiek, kiek tai įmanoma Europos ir tarptautinės teisės ribose.
„Nesugebėjimas veikti ryžtingai esant sudėtingiausiai geopolitinei padėčiai žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, investuotojų akyse gali sukelti abejones dėl ES pozicijos, kaip stipraus geopolitinio žaidėjo globaliame kontekste, o tai ilgainiui gali paveikti euro, kaip patikimos valiutos, vaidmenį. ES turi nebijoti imtis lyderystės ir artimiausiu metu įgyvendinti „neplanuoto įnašo“ modelį, taip užtikrinant papildomą finansinę paramą Ukrainai“, – pažymi finansų ministrė G. Skaistė.
Galiausiai, ES imantis lyderystės panaudoti įšaldytą rusijos turtą, svarbu telkti Vakarų partnerių palaikymą bei kviesti juos prisijungti prie bendro sprendimo įgyvenimo. Trečdalis įšaldyto rusijos centrinio banko turto laikoma ne ES šalyse, todėl platus tarptautinis įsitraukimas reikštų didesnę paramą Ukrainai. Be to, tai siųstų stiprų signalą, jog visiškai nepriimtina pažeisti tarptautines normas, pradedant nepagrįstą agresiją prieš suverenią tautą.
Kaip garsiai pasakė buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas: „Blogis yra bejėgis, jei gėris nebijo“.
Išsamiau su „Politico“ paskelbtu ministrės komentaru susipažinti galite čia.
Primename, jog kad Lietuva yra viena tų šalių, kurios ragina tarptautinę bendruomenę įšaldytą rusišką turtą panaudoti kaip vieną iš pagrindinių šaltinių Ukrainos atstatymui po karo, kadangi tvirtai laikosi pozicijos – už padarytą žalą sumokėti turi agresorius. Bendradarbiaujant su Didžiojo septyneto valstybėmis ir įgyvendinant vasarį priimto dešimtojo sankcijų paketo sutarimą dėl įšaldytų rusijos centrinio banko atsargų identifikavimo, privaloma rasti būdų, kaip šį turtą panaudoti Ukrainos reikmėms.
