Baigta ketverius metus trukusi Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programa „Kultūra“. Jos rezultatai – 16 projektų, kurie svariai prisidėjo prie mūsų šalies regionų kultūrinio atgimimo. Šios programos baigiamieji akordai nuskambėjo viename EEE lėšomis finansuotų objektų – kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ Panevėžyje.
Renginyje sveikinimo žodį taręs kultūros viceministras Rimantas Mikaitis teigė, kad pastaruoju metu duris atveria daug svarbių kultūros objektų, kurie lems tolesnę Lietuvos kultūros raidą, o „Pragiedruliai“ yra vienas pavyzdinių projektų, kuriais tikrai galime pasidžiaugti: „Ši „Kultūros“ programa yra labai įvairialypė ir įvairiapusė, sujungianti kultūrinio švietimo, kultūros prieinamumo ir kultūrinio verslumo projektus. Kūrybiškos vietokūros principu įgyvendinti kultūrinio verslumo projektai – išskirtiniai, įgalinantys skirtingas lokaliai veikiančias organizacijas ir segmentus bendradarbiauti per kultūrą ir jos paveldo išsaugojimą. Tikiuosi, kad kūrybiškos vietokūros metodas mūsų šalyje taps vis populiaresnis.“
Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės Lidijos Kašubienės teigimu, buvo gera administruoti šią programą, kurios rezultatai įprasmina ir pačią agentūros veiklą, taip pat matyti, kaip kultūra skleidžiasi regionuose ir kiek daug kūrybinio potencialo dar turime. „Paskelbę kvietimą teikti kultūros paslaugų ir produktų projektų paraiškas, sulaukėme penkiskart didesnės paklausos, negu galėjome finansuoti. Didžiųjų, arba infrastruktūros, projektų paraiškų gavome net 16-a kartų daugiau. Tai rodo, kad Lietuvoje turime daugybę kūrybingų žmonių, kurių idėjoms įgyvendinti reikia finansinių galimybių“, – kalbėjo L. Kašubienė.
Baigiamajame renginyje dalyvavę šalių donorių atstovai pabrėžė aktyvų vietos bendruomenių įsitraukimą į šios programos veiklas, įspūdingą dvišalių partnerysčių skaičių ir tai, kad pasiektais rezultatais galima išties didžiuotis. Šiuo aspektu programa galėtų būti laikoma pavyzdine.
Viena uždaromojo renginio dalių buvo Ryčio Zemkausko moderuota diskusija „Kultūra regionuose – pokyčiai ir perspektyvos“, kurioje dalyvavo Norvegijos Kultūros paveldo direktorato „Riksantikvaren“ Tarptautinio bendradarbiavimo ir pasaulio paveldo skyriaus vyresnysis patarėjas Vegardas Berggårdas, Norvegijos meno ir kultūros direktorato „Kulturdirektoratet“ Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji patarėja Thea Breivik, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė ir kultūrinio verslumo projekto „Inovatorių slėnis“ vadovė Monika Rinkevičiūtė. Diskusijoje kalbėta apie kultūros vaidmenį regionuose, kaip kultūrą priartinti prie bendruomenių, kaip stiprinti vietos bendruomeniškumą ir kultūros prieinamumą bei ugdyti įprotį kultūrai, kaip suprasti mažesnių miestų gyventojų kultūrinius poreikius. Akcentuota pačių savivaldybių indėlio į kultūrą svarba, nevyriausybinių organizacijų stiprinimas, pasidalinta lūkesčiais, kad kito finansinio periodo kultūros programa taip pat galėtų pagerinti kultūrines regionų sąlygas.
Renginyje pristatyti šie projektai:
- Rugsėjo 17 d. šalia šių metų viduryje duris atvėrusio „Stasys Museum“ Panevėžio miesto gyventojams ir svečiams buvo parodytas Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“ (2023), į kurio pristatymą atvyko ir pati režisierė. Tai projekto „Kino karavanas“ dalis, o juo siekta gerinti profesionalaus kino kultūros sklaidą Lietuvos regionuose, užtikrinti lygiavertį kino kultūros produktų ir paslaugų prieinamumą.
- Panevėžio centre, Skaistakalnio parke, įkurtas kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Projektu siekta skatinti visuomenės įsitraukimą į kultūrinius procesus atgaivintame kultūros paveldo objekte, kuris atitinka vietinių bendruomenių poreikius. Čia kasdien veikia dailės, tekstilės dizaino, taikomojo teatro, audio-video ir alternatyviosios fotografijos studijos, parodų erdvė, bendruomenės renginiai, miesto gyventojams atviras miško daržas.
- Specialiai 13–16 metų jaunuoliams menininkų iš Norvegijos, Islandijos, Vengrijos ir Lietuvos sukurtas bendras interaktyvus spektaklis „Babelio bokštas“. Kuriant spektaklio siužetą, išgirsta daugybės paauglių įžvalgų, o dalis jaunuolių įtraukti ir į spektaklio komunikacijos veiklas. Spektaklis pasakoja fantastinę istoriją apie naujo pasaulio ir naujos žmonių genties kūrimą po visuotinės planetos katastrofos. Žiūrovai buvo suskirstyti į keturias grupes ir pateko į skirtingas gentis, besistengiančias išgyventi po didžiulių nelaimių: atominio karo, stichinės sausros, išsiliejusios naftos ir užteršto vandenyno. Spektaklio rengėjai pagrindu pasirinko biblinį pasakojimą apie Babelio bokštą. Pasibaigus projektui ir bendradarbiavimui su užsienio partneriais, jis įtrauktas į Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuarą, o užsienio partnerius-aktorius pakeitė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai.
- Lietuvoje išbandytas VOSS modelis, kai profesionalūs muzikinių kolektyvų vadovai, tapę mentoriais, pasidalijo su jaunaisiais profesionalais savo žiniomis ir patirtimis. Šio projekto metu buvo apmokyti esami ir būsimi orkestrų, kapelų, chorų, vokalinės muzikos kolektyvų, folkloro ansamblių ir grupių vadovai. Per individualias pamokas VOSS modelis suteikė galimybę jauniesiems vadovams įgyti profesionalios praktinės patirties su įvairiais kolektyvais drauge stiprinant glaudų ryšį su vietos muzikiniu gyvenimu. Projekto metu muzikantai sukūrė ir dvi koncertines programas.
- Edukacinis projektas „Keliaujantis muziejus“ suteikė galimybę pasiekti atokesnius miestus bei miestelius. Jų gyventojams buvo pristatyta MO muziejaus paroda „Permainų šventė“, suteikusi galimybę susipažinti su moderniu menu. Reikšmingą projekto dalį sudarė edukacinės veiklos – kiekviename mieste rengti mokymai kultūros, meno ir švietimo darbuotojams, užsiėmimai vietos mokyklų moksleiviams bei šeimoms.
- Virtualaus žaidimo „Draugoteka“ iniciatoriai vaikus ir jaunimą skatinti skaityti nusprendė patrauklia forma. Mokiniai, žaisdami ir virtualiai klajodami bibliotekos erdvėse, sutiks penkis nepažįstamus paauglius. Žaidimo tikslas – su jais susidraugauti ir surinkti kuo daugiau tikrą draugystę žyminčių širdelių. Nepažįstamieji, tapę žaidėjo draugais, papasakos savo istorijas, kaip sprendė sunkius gyvenimo klausimus ir kaip knygos padėjo suprasti svarbius dalykus.
- Keliaujantis Aristavėlės dvaras suteikė progą pažinti dvarų kultūrą per skirtingus pojūčius. Aristavėlės dvaras keliavo po Lietuvą specialioje palapinėje. Joje lankytojų laukė ekspozicija, kuri pasakojo to laikmečio istoriją, buvo vedamos edukacijos. Tai tapo puikia istorijos pamoka ne tik vaikams ir jaunimui, bet ir suaugusiesiems.
- „FIXUS Mobilis“ komanda rūpinasi kultūros paveldo objektų prevencine priežiūra. Projekto veikla panaši kaip gydytojų: vykstama apžiūrėti pacientų – kultūros objektų; jiems suteikiamas tinkamiausias gydymas – atliekami prevencinės priežiūros darbai, galiausiai pateikiamos rekomendacijos, kaip tęsti objekto priežiūrą ateityje.
Daugiau projektų
Apie „Kultūros“ programą
Iš viso EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamai „Kultūros“ programai skirta 8,23 mln. eurų, iš kurių 7 mln. – Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos investicijos, likusios lėšos – iš nacionalinio biudžeto. Projektai įgyvendinti kultūrinio švietimo, kultūros prieinamumo plėtojimo ir vietos kultūrinio verslumo skatinimo srityse. Programos lygmeniu bendradarbiauta su ilgamečiais EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų partneriais donorų šalyse – Norvegijos kultūros ir menų direktoratu „Kulturdirektoratet“ bei Norvegijos kultūros paveldo direktoratu „Riksantikvaren“, projektų lygmeniu – su per 20 skirtingų kultūros ir kultūros paveldo organizacijų Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine. Papildomai mechanizmų lėšomis įgyvendinti 4 dvišaliai projektai kultūros skaitmeninimo, kultūros paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai, kultūros kelių ir kultūros tarybų tinklo bendradarbiavimo srityse. „Kultūros“programa siekta sumažinti socialinę atskirtį bei esamą aukštos kokybės kultūros produktų ir paslaugų prieinamumo teritorinę nelygybę. Projektų įgyvendinimą prižiūrėjo Centrinė projektų valdymo agentūra. Programos partneris – Kultūros ministerija.
Vaido Garlos nuotrauka
