Energetikos ministras Dainius Kreivys Seime vykusioje Vyriausybės valandoje pristatė 2023 m. energetikos sektoriaus pokyčius.
Vienas svarbiausių artimiausios ateities energetikos politikos tikslų yra kartu su kitomis Baltijos valstybėmis sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ministrai Pirmininkai bei sistemų operatoriai pasirašė susitarimus dėl sinchronizacijos ne vėliau kaip 2025 m. vasarį.
„Matydami sparčiai blogėjančią geopolitinę padėtį, nuo praėjusių metų siekėme paankstinti sinchronizaciją su europiniais tinklais. Pasiektas susitarimas dėl ankstesnės datos – beveik metais anksčiau, nei buvo planuota“, – sakė ministras D. Kreivys.
Lietuvai kryptingai siekiant ankstesnės sinchronizacijos, buvo atlikti ir baigiami atlikti kritiškai svarbūs darbai: LitPol Link jungtis pritaikyta sinchroniniam darbui, atlikti reikalingi sistemos bandymai, parengta darbui 200 MW galios baterijų sistema. Iki metų pabaigos tikimasi įdiegti automatinę generacijos valdymo sistemą, pradėti montuoti sinchroninius kompensatorius, kurie užtikrins galimybę veikti europinių dažnių sistemoje, o reikalui esant ir visiškai savarankiškai.
Kitas svarbus strateginis tikslas – didinti nacionalinę elektros gamybą. „Siekiame, kad iki 2030 metų Lietuva galėtų visiškai patenkinti elektros poreikį iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Praėjusiais metais Seime priimtas vadinamasis Proveržio paketas išties atnešė džiugias permainas“, – sakė ministras.
Šiuo metu iš viso jau rezervuota 12 GW galios saulės ir vėjo jėgainių įrengimui. Nuo 2020-ųjų atsinaujinančių šaltinių generuojantys pajėgumai išaugo daugiau kaip tris kartus. Vien per pastaruosius metus įrengta tiek atsinaujinančių energijos šaltinių galios, kiek buvo įrengta iš viso iki 2020 metų. Liepos mėnesį šie pajėgumai pagamino apie trečdalį visos Lietuvoje suvartojamos elektros.
Gaminančių vartotojų skaičius bei įsirengtų gamybos pajėgumų galia auga eksponentiškai. Šiuo metu gaminančių vartotojų, įsirengusių jėgaines namuose, skaičius siekia apie 50 tūkstančių, dar apie 30 tūkstančių gyventojų turi įsigiję nutolusias elektrines. Bendra jų įrengtoji galia siekia apie 800 MW. Palyginus su 2020 metais, tiek gaminančių vartotojų skaičius, tiek ir jų įrengtų jėgainių galia išaugo apie 10 kartų.
Kartu su sparčia elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos plėtra prasideda didysis lūžis energetikoje. Iškastinis kuras pakeičiamas žalia elektros energija ne tik elektros gamyboje, bet ir transporte, pramonėje, kitose ūkio šakose.
Svarbiausias tolimojo laikotarpio energetikos politikos tikslas – iki 2050 metų pasiekti visišką energetikos sektoriaus dekarbonizaciją. Tai reiškia žalios elektros poreikio užtikrinimą visoms ūkio šakoms, vandenilio gamybos iš žaliosios elektros atsiradimą, sintetinių degalų ir kitų sintetinių produktų gamyba iš vandenilio, pokyčius transporte, pramonėje, žemės ūkyje, buityje.
Jūros vėjo energijos panaudojimas ir energetinės salos sukūrimas – privaloma sąlyga šiam tikslui pasiekti. „Energetinė sala leis išnaudoti Baltijos jūros galimybes ir į krantą perduoti ne tik elektros energiją, bet ir vandenilį“, – sakė D. Kreivys.
Jau yra sėkmingai baigtas 700 MW galios jūrinio vėjo parko įrengimo aukcionas. Valstybė parko statytojui neteiks jokių dotacijų ir už leidimą plėtoti parką gaus 20 mln. eurų.
Šiais metais biokuro kaina yra beveik trečdaliu mažesnė nei pernai. Kainos mažėjimą lėmė įgyvendintos Vyriausybės priemonės, kurios leido padidinti biokuro tiekėjų konkurenciją, ir didesnė biokuro pasiūla. Galima prognozuoti, kad šio šildymo sezono šilumos kaina bus panaši į tą, kuri buvo 2021–2022 m. sezono metu.
Tarptautinėse rinkose nusistovėjus dujų kainoms, ties mažesnių kainų lygiu nusistovėjo ir didmeninė elektros kaina elektros biržoje. Tolesnis elektros kainų mažėjimas sietinas su spartesne žaliosios elektros pajėgumų plėtra.
Plačiau apie pokyčius energetikoje 2023 m. galima susipažinti čia.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio pranešimas „Pokyčiai energetikoje 2023“
