2024-06-05
Finansų ministerija Vyriausybėje pristatė Nacionalinio pažangos plano (NPP) įgyvendinimo ataskaitą už 2023 m. Šioje ataskaitoje apžvelgiama NPP įgyvendinimo pažanga, identifikuojamos problemos, galimos investicijų spartos bei rodiklių pasiekimo rizikos ir teikiami su tuo susiję siūlymai.
Pristatyta, jog patvirtintos beveik visos (27 iš 28 suplanuotų) 2021-2030 m. plėtros programos už 24,3 mlrd. eurų. Patvirtintose priemonėse jau suplanuota 15,4 mlrd. eurų skiriamo finansavimo lėšų. Iš viso nuo pažangos priemonių įgyvendinimo pradžios iki 2023 m. pabaigos investuota 1,4 mlrd. eurų arba 10 proc. pažangos priemonėse skirto finansavimo lėšų.
Iš suplanuoto skiriamo finansavimo sutarčių pasirašyta už 4 mlrd. eurų, išmokėta 1,4 mlrd. eurų skirto finansavimo lėšų. 2023 m. daugiausia pažangos lėšų investuota susisiekimo ir energetikos srityse.
Įgyvendinant pažangos priemones, trečdalis 2023 m. panaudotų (31 proc.) investicijų buvo nukreipta užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, išsaugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui.
Kiek mažiau – 24 proc. investicijų buvo skirtos gerinti transporto energetinį ir skaitmeninį, vidinį ir išorinį sujungiamumą, 18 proc. investicijų nukreipta siekiant pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą.
Ataskaitoje Finansų ministerija kitoms suinteresuotoms ministerijoms pateikė pasiūlymus dėl būtinų atlikti žingsnių, kad projektai būtų įgyvendinti laiku.
2021–2030 m. Nacionaliniu pažangos planu (NPP) siekiama nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti.
