Penktadienį Vilniuje prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“, kurią Lietuva rengia bendradarbiaudama su Ukraina ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), jos dalyviai pristatė pagrindinius renginio tikslus.
„Tarptautinė bendruomenė susirinko į šią konferenciją turėdama vieną bendrą tikslą: padėti Ukrainai atkurti jos kultūros sektorių, įtraukiant kultūrą kaip atskirą dėmenį į Ukrainos atstatymo procesus. Turime apsaugoti Ukrainos kultūrą, kuri tapo Rusijos agresijos taikiniu. Turime nutiesti kelią jos atsigavimui ir atstatymui. Visiškas ir darnus Ukrainos atsigavimas ir atkūrimas be kultūros sektoriaus – neįmanomas. Vilniaus konferencijos tikslas labai aiškus – padėti pagrindus visiškai integruoti kultūrą į Ukrainos atsigavimo ir atkūrimo procesus“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys. Jis pažymėjo, kad Lietuva prisidėjo ir toliau prisidės prie Ukrainos kultūros išsaugojimo ir stiprinimo – matomos aiškios kryptys, kur reikalingiausia ir galima prisidėti būtent šiuo metu. „Geriausiai suprantame, kokį kelią reikės nueiti Ukrainai demokratizuojant įstaigų veiklos procesus, auginant kultūros sektoriuje svarbias tikslines kompetencijas – nuo pagalbos restauratoriams, paveldo išsaugojimo, darnios architektūros iki skaitmeninimo kompetencijų ir vadybos. Galime ir turime pareigą šia patirtimi dalintis su Ukraina“, – kalbėjo S. Kairys, pridurdamas, kad Lietuva skirs ir finansinę paramą Ukrainai į specialųjį UNESCO pagalbos paveldui fondą.
Laikinai einantis Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministro pareigas Rostyslavas Karandieievas atkreipė dėmesį, kad tarptautinė bendruomenė turi įvertinti agresorės veiksmus ne tik karinės paramos kontekste. Vienas pagrindinių klausimų, kuriuos Ukraina prašo apmąstyti, yra maksimali Rusijos izoliacija nuo procesų, vykstančių tarptautinėje kultūrinėje sferoje. „Svarbu kalbėti ir apie šiuolaikinių kultūrinių procesų išsaugojimą bei atnaujinimą. Mums reikia ir tokio palaikymo, kad dabartiniai kultūros kūrėjai galėtų dirbti savo darbą, taip praturtindami tiek ukrainietišką, tiek pasaulinį kultūrinį kontekstą. Tai yra itin svarbu, dėkojame UNESCO už palaikymą šioje srityje, už nematerialaus kultūros paveldo Ukrainoje išsaugojimą, jo fiksavimą“, – sakė R. Karandieievas, taip pat pažymėdamas, kad kultūros dėmuo negali būti atidėtas į pokario laikotarpį, svarbu pradėti spręsti problemas jau šiandien.
Pasak UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojo kultūros klausimais Ernesto Ottone R., būtina užtikrinti, kad bus atstatomi ne tik pastatai, bet ir išlaikoma tai, kas šiandien laikoma gyvojo paveldo dalimi Ukrainoje, nes tai neatsiejama nuo tautos, nuo bendruomenių tapatybės. „Turime užtikrinti, kad šiandienos kūrėjai, kurie negali tęsti savo darbo, galėtų išlaikyti savo gyvenimo būdą. Turime užtikrinti meninės išraiškos laisvę ir tai, kad Ukrainoje daugiau nebūtų naikinamas joks kultūrinis, simbolinis turtas“, – teigė E. Ottone R., sutikdamas, kad negali būti Ukrainos atkūrimo plano, jei jame nuo pat pradžių nebus integruota kultūra.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pažymėjo, kad tarptautinėje bendruomenėje mažiau matoma ir aptariama, tačiau nepaprastai skaudi Ukrainos tautai ir valstybei karo kaina – sąmoningas ir sistemingas jos kultūros vertybių naikinimas. Su karo liepsnose nykstančiais istoriniais pastatais, maldos namais, muziejais, meno kūriniais agresorius siekiama sudeginti ukrainiečių istorinę atmintį ir tautinę tapatybę, mažinti ukrainiečių įtaką, menkinti galimybę susivienyti. „Toks naikinančios jėgos nukreipimas prieš kultūrą ir identitetą – pažįstamas ir mums Lietuvoje. Siekis užgniaužti kalbą, istoriją, tremti ir žudyti šviesiausias meno ir kultūros asmenybes to paties agresoriaus šimtmečiais prieš savo kaimynus naudotas metodas. Mums pavyko atsilaikyti, dabar turime pareigą padėti tą patį padaryti ukrainiečiams, kurie kovoja už visos Europos laisvę. Vilniaus miesto savivaldybė Dnipre esančiam Taraso Ševčenkos nacionaliniam akademiniam muzikos ir dramos teatrui skiria 300 tūkst. dolerių. Teatre bus įrengta saugi 500 vietų požeminė erdvė kultūros renginiams ir susibūrimams“, – kalbėjo V. Benkunskas, pridurdamas, kad net ir vykstant karui svarbu investuoti į saugias erdves, kur galėtų skambėti muzika, būtų rodomi spektakliai, vyktų edukacinės veiklos, žmonės galėtų saugiai dalintis idėjomis.
Konferencijoje dalyvauja politikai, ekspertai ir delegacijos iš 30 pasaulio šalių Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, taip pat 19-os tarptautinių organizacijų, prisidedančių prie Ukrainos kultūros išsaugojimo – UNESCO, ES, Jungtinių Tautų, ESBO, ICOMOS, tarptautinių fondų, kultūros NVO, atstovai.
Laukiamas šios konferencijos rezultatas – UNESCO ir tarptautinių ekspertų parengtas atnaujintas dokumentas „Veiksmų planas kultūrai Ukrainoje“ (angl. Action Plan for Culture in Ukraine) ir Lietuvos bei Ukrainos kultūros ministerijų parengtas šios konferencijos baigiamasis dokumentas (angl. Vilnius Call for Action on the Recovery of the Culture Sector of Ukraine).
Vilniaus konferencijos rezultatai bus pristatyti Ukrainos atstatymo konferencijoje Berlyne (angl. Ukraine Recovery Conference) šių metų birželio 11–12 d.
Domo Rimeikos nuotrauka
