Atsinaujinančių energijos išteklių dalis įvairiose šalies savivaldybėse yra labai nevienodas ir sudaro nuo 11 iki beveik 80 proc. bendro energijos suvartojimo, rodo Energetikos ministerijos duomenys. Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių išskiriama Tauragės rajono savivaldybė, kuri yra išsikėlusi tikslą tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje. Jau šiuo metu ji yra pasiekusi 76,7 proc. atsinaujinančios energijos dalį, o iki 2030 m. siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Pasak Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės projektų vadovės Orintos Omelytės, šalies savivaldybės supranta, kad perėjimas prie atsinaujinančios energijos yra būtinas, nes tik taip galima sukurti tvarią energetikos sistemą, kuri stiprina šalies ekonomiką, skatina inovacijas, kuria darbo vietas, gerina gyvenimo kokybę ir mažina sąskaitas gyventojams.
„Savivaldybės juda tvarios energetikos sistemos link – vysto atsinaujinančios energijos projektus, planuoja įvairias priemones ir didina gyventojų energetinį savarankiškumą. Didžioji dalis savivaldybių yra parengusios planus, kuriuose analizuojami keli atsinaujinančios energetikos plėtros scenarijai. Ir džiugina faktas, kad įgyvendinti jos pasirenka būtent pačius ambicingiausius scenarijus. Manau, kad šiuo metu esame didžiojo pokyčio pusiaukelėje“, – komentuoja O. Omelytė.
Pasak energetikos ministerijos atstovės, naudinga susipažinti su lyderiaujančių savivaldybių įgyvendintais projektais, o juos sėkmingai įgyvendinti galima su papildoma finansine parama.
Pašnekovės teigimu, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas savivaldybėms suteikia itin svarbų vaidmenį – jos tampa vienomis pagrindinių institucijų, atsakingomis už atsinaujinančių išteklių energetikos plėtojimą. Įstatyme numatyta, kad viena iš savivaldybių funkcijų yra parengti, tvirtinti ir įgyvendinti atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo veiksmų planą, tad būtent šiais planais savivaldybės ateityje ir remsis, vystydamos atsinaujinančius energijos išteklius.
Elektra – pagaminta saulės
O. Omelytė sako, kad pavyzdžiu kitoms savivaldybėms galinčioje būti Tauragės savivaldybėje atsinaujinantys energijos ištekliai įdarbinami įvairiuose sektoriuose. Elektros energiją gamina kelios saulės elektrinės, modernizuojama šilumos sistema – net 99 proc. Tauragės šilumos tinklų katilinėse sunaudojamo kuro sudaro biokuras.
„Taip pat Tauragės rajono savivaldybė tapo pirmąja šalyje, kurioje keleivius vežioja vien tik elektriniai autobusai, o skatinant keliones dviračiais mieste yra įrengtos modernios jų saugyklos. Kartu su Vartotojų aljansu Tauragėje atidarytas ir analogų Lietuvoje neturintis Energijos patarimų centras, kurio vienas pagrindinių tikslų – edukuoti žmones apie energetiką ir ekologiją“, – vardija Energetikos ministerijos atstovė.
Pasak Tauragės rajono savivaldybės mero Dovydo Kaminsko, Tauragė ne veltui yra pristatoma kaip viena žaliausių savivaldybių Lietuvoje, nes stengiamasi aprėpti kuo daugiau sričių ir į atsinaujinančią energetiką žiūrėti kuo plačiau.
„Rajone tiek savivaldybė, tiek privatus sektorius stengiasi išnaudoti visas gamtos teikiamas galimybes. Pavyzdžiui, Tauragės regione yra labai geros sąlygos vėjo energetikai plėtoti ir tuo naudojasi privatus verslas – regione vystomas vienas didžiausių Baltijos šalyse vėjo energijos parkų. Kuo daugiau atsinaujinančių gamtinių resursų sugebėsime paversti į netaršią energiją, tuo ilgalaikėje perspektyvoje gyvensime geriau, turtingiau. Toks sprendimas yra ne tik ekonomiškai naudingas, bet ir leidžia būti arčiau gamtos ir jai nekenkti“, – sako D. Kaminskas.
Jis sako, kad projektai, kuriais savivaldybė labiausiai didžiuojasi, yra saulės elektrinės. Ant biudžetinių įstaigų stogų yra įrengta saulės elektrinių, kurių bendra instaliuota galia siekia beveik 1 megavatą (MW), taip pat netrukus pradės veikti nutolusi beveik 1 MW galios saulės elektrinė, kurios gaminama elektra naudosis viešosios įstaigos, baseinas, bus apšviečiamos gatvės.
„Taip pat perkame dalį kitų saulės parkų. Iš viso beveik 2,5 MW elektros bus gaunama iš šių skirtingų saulės elektrinių. Pagrindinis tikslas – kad visi Tauragės rajono savivaldybės elektros energijos poreikiai būtų tenkinami naudojant saulės sugeneruotą elektros energiją“, – akcentuoja pašnekovas.
Mero teigimu, gyventojai vienareikšmiškai pastebi ir palaiko pokyčius. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad beveik 75 proc. žmonių klimato kaita yra svarbi, o dar 75 proc. sutinka, kad darna su gamta, gebėjimas jai nekenkti yra labai svarbi Tauragės miesto ir rajono tapatybės dalis. Tai rodo, kad gyventojai supranta ir palaiko pokyčius, yra pasiryžę keisti ir savo įpročius.
Siekia tapti klimatui neutraliu miestu
Pasak Tauragės rajono savivaldybės mero, Europos Sąjungos (ES) parama bei įvairios valstybės skatinimo programos yra vienas pagrindinių finansavimo šaltinių, rajone įgyvendinant atsinaujinančios energijos išteklių projektus.
„Visuomenėje dar yra skepticizmo tiek dėl pačių atsinaujinančių energijos išteklių, tiek dėl pasinaudojimo ES ar valstybės kompensacijomis. Dalis žmonių taip pat įsitikinę, kad norint gauti paramą tenka susidurti su biurokratizmu. Rekomenduočiau tiesiog pradėti domėtis procesais ir naudotis parama. Yra daug specialistų, tiek savivaldybėje, tiek paramą administruojančiose institucijose, kurie yra pasiruošę padėti, atsakyti į klausimus, pakonsultuoti dėl paraiškų pildymo. Juk ekonominė tokio sprendimo nauda tikrai didelė ir akivaizdi“, – tikina D. Kaminskas.
Paklaustas, kokie artimiausi Tauragės rajono savivaldybės planai, kalbant apie atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą, meras pamini, kad Tauragė 2022 metais pateko į ES organizuojamą 100-o klimatui neutralių ir išmanių miestų misiją iki 2030 metų.
„2021–2030 metų Tauragės rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane numatytas siekis tapti klimatui neutraliu miestu, o tai, kad miestas buvo atrinktas dalyvauti klimatui neutralių miestų misijoje, tik rodo, kad einame teisingu keliu. Tai yra pats pagrindinis ir ambicingiausias tikslas, kurį turime, nes jis paveiks visas gyvenimo sferas: atsinaujinančią energetiką, transportą, būstų šildymą, gatvių parametrus ir kitas sritis. To reikia ne tik miesto administracijai, kiekvienas žmogus, verslo įmonė taip pat pajus naudą. Turime suprasti, kad tai vienintelis kelias, kuriuo galime eiti, nors jis ir nebus lengvas ar trumpas“, – reziumuoja D. Kaminskas.
