Lietuva toliau ruošiasi energetikos sektoriaus transformacijai: Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtoms Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairėms. Pasitarimo metu Energetikos ministerija įpareigota kartu su valstybės institucijomis bei socialiniais partneriais parengti šių gairių įgyvendinimo veiksmų planą. Vandenilio naudojimas daugiausia numatomas pramonės, transporto sektoriuose, taip pat bus vertinama galimybė naudoti jį elektros gamybai.
Žaliasis vandenilis yra visos energetikos transformacijos ašis – jis yra esminis dekarbonizuojant pramonę, transportą, taip pat užtikrinant tolimesnę atsinaujinančios elektros energijos plėtrą, išnaudojant elektros energijos pertekliaus laikotarpius. Tai suteikia galimybę įgyvendinti energetinės nepriklausomybės siekį ir patenkinti augantį elektros energijos poreikį.
„Siekiame, kad 2050 metais būtume tarp Baltijos regiono lyderių gaminant ir eksportuojant žaliąjį vandenilį, išnaudojant jo energijos potencialą transporto, pramonės ir energetikos sektoriuose. Pristatytos gairės – ambicingos, o dabar kurdami vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą numatysime bei su socialiniais partneriais derinsime būtiniausius įgyvendinimo žingsnius “, – sakė Energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak ministro, vandenilio plėtros gairės padės įgyvendinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekį ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimus bei skatins klimatui neutralią ekonominę plėtrą.
Žaliojo vandenilio ekosistemos sukūrimas ir plėtra yra ir vienas iš svarbiausių uždavinių Europos Sąjungai siekiant neutralizuoti poveikį klimatui ir sukurti konkurencingą klimatui neutralią ekonomiką. Planuojama, kad ES investicijos į žaliojo vandenilio plėtrą iki 2050 m. galėtų siekti 180–470 mlrd. eurų.
Gairėse žaliasis vandenilis yra vertinamas kaip priemonė, mažinanti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pakeičianti iškastinį kurą dalyje taršių pramonės procesų, taip pat kaip alternatyvieji degalai transporto sektoriuje ir priemonė balansuoti energetikos sistemą bei kaupti perteklinę atsinaujinančių energijos išteklių elektros energiją.
Dokumente apibrėžiamos vandenilio plėtros strateginės kryptys ir etapai, verslo aplinka ir uždaviniai, siekiant vandenilio technologijų panaudojimo pramonės, transporto, energijos gamybos ir kituose sektoriuose.
Siekiama nustatyti konkrečius uždavinius iki 2030 metų bei užtikrinti efektyvią ir sklandžią vandenilio plėtrą iki 2050 metų. Pavyzdžiui, kad iki 2030 m. turėtų būti įrengta ne mažiau kaip 1,3 GW galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminti 129 000 tonų žaliojo vandenilio, taip pat bent 15 procentų amoniako, reikalingo trąšų gamybai, pagaminti iš žaliojo vandenilio, penkiuose miestuose pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame transporte.
Taip pat tarp numatomų darbų – poreikis peržiūrėti ir sukurti teisinę bazę bei mechanizmus teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas naudojant žaliąjį vandenilį. Manoma, kad su vandenilio gamyba susiję darbai ir paslaugos iki 2030 m. gali sukurti apie 7 tūkst. naujų darbo vietų, o 2050 metais – apie 20 tūkstančių darbo vietų. Vandenilio ekosistemos nauda šalies ekonomikai per du dešimtmečius, nuo 2030 iki 2050 m., turėtų augti nuo 414 mln. iki 3,1 mlrd. eurų.
Šiuo metu Lietuva turi gerai išvystytą dujų tinklą, kuris gali būti pritaikytas vandeniliui transportuoti. Taip pat numatoma peržiūrėti galimybes įvairius žaliojo vandenilio transportavimo ir saugojimo sprendimus – nuo sunkiasvorio transporto iki vandenilio dujotiekių.
Gairių pristatymas.
Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairės.
