Antradienį Seimo posėdyje pristatytoje Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės pažangos ataskaitoje didelis dėmesys skiriamas ir kultūrai – kaip svarbiai asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičiančiai sričiai.
Remiantis atlikto periodinio Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo duomenimis, didėja bendri visuomenės įsitraukimo į kultūrą formų rodikliai, gyventojų pasitenkinimas kultūros paslaugų prieinamumu ir kokybe išlieka stabiliai aukštas. Pradėtos Socialinio recepto, muziejų prieinamumo žmonėms su negalia bei kitos iniciatyvos turėtų prisidėti ne tik prie kultūrinių, bet ir kitų horizontalių gyventojų poreikių užtikrinimo per kultūrines veiklas.
Laikomasi nuoseklumo tobulinant kultūros sektoriaus teisinį reguliavimą. 2023 m. priimtas naujos redakcijos Mecenavimo įstatymas, kuriuo skatinamas didesnis visuomenės ir verslo įsitraukimas į mecenatystę. Taip pat priimti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kuriais atnaujintas Lietuvos žiniasklaidos (medijų) rėmimo modelis. Įsteigtas naujasis Medijų rėmimo fondas rems platesnį žiniasklaidos subjektų ir projektų ratą, o tai atvers dar platesnes galimybes žiniasklaidos pliuralizmui. Vykdomi ir kiti teisėkūros įsipareigojimai: parengtas iš esmės naujas Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas bei nauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija.
Toliau nuosekliai buvo didinamos lėšos kultūros darbuotojų atlyginimams. 2023 m. šiam tikslui papildomai skirta net 34 mln. eurų, 2024 m. – dar 25 mln. eurų, iš jų 2,8 mln. – įgyvendinant horizontalius sprendimus, bendrai didinančius darbuotojų pajamas. Tikimės, kad kartu su savivaldos indėliu kultūros darbuotojų darbo užmokestis 2024 m. vidutiniškai galės didėti maždaug 12 proc.
Visoje Lietuvoje po rekonstrukcijų atidaromos iš esmės atnaujintos ar visai naujos kultūros erdvės. Šis proveržis nebūtų įmanomas ne tik be valstybės ir Europos Sąjungos investicijų, bet ir aktyvių bei iniciatyvių kultūros darbuotojų. Sukurtas Nacionalinės koncertų salės finansavimo modelis bei tolesnis projekto įgyvendinimo planas.
Vienas reikšmingiausių praėjusių metų pasiekimų – Kauno modernizmo tapimas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi. Viename iš Kauno modernizmo objektų – Kauno centriniame pašte – įsteigtas Nacionalinis architektūros institutas.
Lietuviškų šiaudinių sodų rišimo tradicija buvo įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą – tai svarbus kultūrinės diplomatijos pasiekimas ir prasmingas gilios mūsų šalies tradicijos aktualizavimas.
2023 m. didžiavomės Lietuvos kūrėjų tarptautiniais pasiekimais ir įvertinimais. Metai vėl buvo itin sėkmingi Lietuvos kino industrijai, ne vienas kino kultūros atstovas buvo įvertintas tarptautiniuose festivaliuose ir apdovanojimuose. Toliau pasaulyje Lietuvos vardą garsino muzikos, vizualaus meno, literatūros, teatro, šokio ir kitų meno sričių kūrėjų kūryba.
Daug dėmesio sulaukė Vilniaus 700 metų jubiliejui skirti renginiai ir projektai. Intensyviai pradėti parengiamieji Lietuvos kultūrai svarbių renginių – Šimtmečio dainų šventės, Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024, M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo – darbai.
Augo kultūros renginių, parodų ir ekspozicijų lankytojų skaičius, ypač muziejų lankomumas. Pernai Lietuvos muziejuose apsilankė per 5,7 mln. žmonių – tai beveik 16 proc. daugiau nei 2022 m.
Lietuvos kultūros ir meno bendruomenė reiškė Ukrainai ir jos žmonėms aktyvų, bekompromisį palaikymą. Lietuvoje vyko ir tebevyksta jungtiniai kultūriniai projektai, kurie leidžia giliau pažinti Ukrainos kultūrą ir istoriją, o ukrainiečiams – geriau pažinti mus. ES ir UNESCO formatuose su kaimyninėmis valstybėmis sutarta dar aktyviau ir efektyviau telkti tarptautinę paramą, išryškinant kultūros, paveldo ir kultūros infrastruktūros svarbą Ukrainos atstatymui, remti Ukrainos meno ir kultūros atstovus. Suvokiant, kad dezinformacija ir propaganda taip pat yra ginklai, aktyviai naudojami kare, bendromis pastangomis į 6-ąjį ES sankcijų paketą įtrauktas rusiškų TV kanalų blokavimas.
Plačiau – Kultūros ministerijos 2023 m. veiklos ataskaitoje, kurios pagrindu buvo rengiama Valstybės pažangos ataskaitos kultūros dalis.
