Finansų ministerija sukūrė analitinį instrumentą, kuris leis įvertinti išlaidų ir pajamų politikos sprendimų poveikį ilgalaikiam šalies viešųjų finansų tvarumui. Skolos scenarijų ir tvarumo vertinimo priemonė bus itin aktuali ruošiantis pereiti prie trimečio biudžeto planavimo bei stiprins įrodymais ir rizikos vertinimu grįstą viešųjų finansų valdymą.
Analitinė priemonė bus naudojama rengiant valstybės biudžeto projektus bei, pagal poreikį – priimant reikšmingos apimties mokesčių ir (arba) išlaidų politikos sprendimus.
„Nors šiuo metu Lietuva nesusiduria su skolos tvarumo iššūkiais – turime vieną mažiausių įsiskolinimo lygių euro zonoje – planuojant valdžios sektoriaus finansus svarbu tinkamai įvertinti galimas ilgalaikes sprendimų pasekmes, ypač turint galvoje visuomenės senėjimo keliamus iššūkius. Sukurta analitinė scenarijų modeliavimo priemonė padės atsakingai formuoti biudžetus ir tinkamai pasverti pajamų ir išlaidų sprendimų pasekmes viešiesiems finansams ne tik trumpuoju, bet ir vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Naudojantis šiuo instrumentu, Finansų ministerija parengė pirmąją „Valdžios sektoriaus skolos ir finansų tvarumo vertinimo ataskaitą“ (ją galite rasti čia). Ataskaitoje konstatuojama, kad priklausomai nuo pasirinktos valdžios sektoriaus finansų – pajamų ir išlaidų – politikos krypties, šalies skolos dinamika ir jos tvarumas gali būti itin skirtingi. Vertinimas iliustruoja, kaip skirtingos politikos kryptys ilguoju laikotarpiu (2027-2070 m.) gali lemti itin išsiskiriančius skolos lygius bei tvarumo rodiklių įverčius.
Iš viso ataskaitoje pateikiami kelių tipų scenarijai: fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi, nesikeičiančios išlaidų ir pajamų lygio politikos, nesikeičiančios politikos ir papildomų visuomenės senėjimo kaštų, pirminių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų (proc. BVP) konvergencijos su ES vidurkiu bei kitų valdžios sektoriaus pajamų augimo scenarijų deriniai su išlaidų augimo scenarijais. Kartu visi scenarijai apžvelgia platesnį alternatyvų lauką ir suteikia gaires, politikos formuotojams ieškant palankiausių fiskalinės politikos priemonių derinio.
Tarp „Valdžios sektoriaus skolos ir finansų tvarumo vertinimo ataskaitoje“ sumodeliuotų scenarijų mažiausiai tvarūs yra tie scenarijai, pagal kuriuos didėjančios išlaidos nėra padengtos ilgalaikiais pajamų šaltiniais. Laikui bėgant, dideli ar pasikartojantys valdžios sektoriaus deficitai galėtų lemti dideles išlaidas palūkanoms ir eksponentiškai augančią skolą.
Ataskaitoje pažymima, kad, siekiant atsižvelgti į ilgojo laikotarpio iššūkius bei atliepti augančius visuomenės poreikius, ypač svarbu valdžios sektoriaus finansus planuoti įvertinant tiek išlaidų kiekį, tiek galimas pajamų priemones.
Paskelbta ataskaita ne tik įgyvendina Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su Vyriausybės siekiais rūpintis ilgalaikiu Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumu, bet yra aktuali ir ruošiantis vidutinio laikotarpio – trejų metų – biudžeto planavimui bei naujos, rizikų vertinimu paremtos ES fiskalinės sistemos įgyvendinimui (kai bus pasiektas galutinis susitarimas tarp valstybių narių).
