Lietuvai rengiantis vandenilio energetikos plėtrai, žengiami pirmieji žingsniai planuojant vandenilio infrastruktūrą. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ skelbia viešąją konsultaciją dėl 10 metų dujų perdavimo tinklo plėtros plano, kuriame tarp pagrindinių aspektų – vandenilio transportavimo tinklo kūrimas, dujų ir elektros energijos sektorių sinergija, nemažai dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijai ir jų įvairovei – biometanui ir žaliajam vandeniliui.
„Dėl plačių panaudojimo galimybių pramonės, transporto ir energetikos sektoriuose vandenilis yra viso energetikos sektoriaus transformacijos ašis, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Vandenilis taps viena pagrindinių kuro žaliavų sunkiojo transporto sektoriuje, aviacijoje ir laivyboje, be jo neįsivaizduojama pramonės dekarbonizacija, tinklo balansavimas ir elektros gamyba, kai nėra saulės ir vėjo, todėl turime pradėti planuoti vandeniliui reikalingą infrastruktūrą“.
Vyriausybė jau yra pritarusi parengtoms Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairėms. Dokumente apibrėžiamos vandenilio plėtros strateginės kryptys ir etapai, verslo aplinka ir uždaviniai, siekiant vandenilio technologijų panaudojimo pramonės, transporto, energijos gamybos ir kituose sektoriuose.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatyta, jog iki 2050 m. Lietuva pasigamins reikalingus energijos išteklius bei taps jų eksportuotoja, o vandenilis ir išvestiniai vandenilio produktai bus šio eksporto pagrindas. Rengiantis vandenilio energetikos plėtrai, planuojamos investicijas į vandenilio gamybos, saugojimo ir transportavimo technologijas, taip pat vandenilio naudojimą pramonės ir transporto sektoriuose.
NENS didelis dėmesys skiriamas išvestinių vandenilio produktų – žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų – gamybai, tačiau kartu numatyta plėtoti vandenilio transportavimo vamzdynais infrastruktūrą. Ši infrastruktūra leistų eksportuoti gryną vandenilį, taip pat užtikrintų didesnį energetinį saugumą, suteiktų priėjimą prie vandenilio saugyklų kitose valstybėse ir padėtų Lietuvai integruotis į ES vandenilio rinką.
Skaičiuojama, kad 2050 m. vandenilio elektrolizės įrenginių bus 8,5 GW (1,3 GW – 2030 m.), o pagaminto žaliojo vandenilio kiekis viršys 730 tūkst. tonų (129 tūkst. tonų – 2030 m.). 20 proc. transporto sektoriaus bus varomas vandeniliu, 732 tūkst. tonų vandenilio sudarys apie 32 proc. Lietuvos galutinės energijos poreikio 2050 m. Vandenilio ekosistemos nauda šalies ekonomikai per du dešimtmečius, nuo 2030 iki 2050 m., turėtų augti nuo 414 mln. iki 3,1 mlrd. eurų.
Pramonė, transportas ir energetika – pagrindiniai sektoriai, kuriuose numatoma vandenilio plėtra. Didžiausias dėmesys skiriamas žaliajam vandeniliui, pagamintam iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuris prisidės prie Lietuvos tikslų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir didinti energetinę nepriklausomybę. Šiuose sektoriuose vandenilis turi galimybę pakeisti naudojamą taršų iškastinį kurą, sumažinti ŠESD ir kitų teršalų išmetimus, taip pat užtikrinti tolimesnę atsinaujinančios elektros energijos plėtrą, išnaudojant elektros energijos pertekliaus laikotarpius.
