Lygiai prieš metus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir pusmetį tikslingai naikinant šios šalies energetikos sektorių, Lietuva jau skyrė daugiau kaip 6 mln. eurų, siekdama padėti atstatyti sugriautą Ukrainos energetinę infrastruktūrą.
Lietuvos vietos valdžios institucijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, privačios įmonės ir rėmėjai jau perdavė Ukrainai daugiau kaip 1160 generatorių ir 269 transformatorius, taip pat daug dėmesio skiriama labai reikalingų aukštos įtampos autotransformatorių pristatymui.
Į Ukrainą pervežtų generatorių bendra galia jau perkopė 6,5 MW, t. y. viršijo šiuo metu esantį elektros importo kiekį iš Moldovos, ir šis skaičius nuolat auga – per porą savaičių šiai šaliai bus perduota dar apie 10 generatorių. Europos Komisijos Reagavimo į ekstremalias situacijas koordinavimo centro (ERCC) duomenimis, Lietuva – daugiausia generatorių bei transformatorių Ukrainai pristačiusi valstybė tarp ES šalių.
Be to, teikiant dvišalę paramą Ukrainos atsigavimui ir atstatymui, pradėtas įgyvendinti projektas, skirtas modernizuoti energetikos infrastruktūrą Nikolajevo mieste, atnaujinant elektros skirstomąjį tinklą, pereinant prie 20 kV įtampos ir priartinant jį prie ES standartų.
Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje visiškai atsisakė rusiškų dujų importo ir aktyviai ragino bendrijos valstybes mažinti priklausomybę nuo šalies agresorės energetinių išteklių naudojimą. Taip pat per šiuos metus Lietuva skyrė didelį dėmesį ir savo energetinės nepriklausomybės didinimui.
„Amber Grid“ įgyvendino kelis strategiškai svarbius projektus, leidžiančius ne tik apsaugoti mūsų šalį, bet ir padėti kurti didesnį energetinį saugumą kaimyninėms ES valstybėms. 2022 m. balandžio 1 d. buvo uždarytas rusiškų dujų importas į Lietuvą ir tokiu būdu atsispirta Rusijos energetiniam šantažui. Gegužę atidaryta GIPL jungtis per 7 mėnesius (iki 2022 m. pabaigos) perdavė 6,4 TWh dujų į Lenkiją. Į Lietuvą šia nauja jungtimi buvo perduota 2,3 TWh dujų. 2022 m. lapkritį „Amber Grid“, įgyvendinęs strateginį ELLI projektą, padidino jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumus ir sudarė galimybę dujų tiekėjams daugiau transportuoti dujų į Latviją, Estiją ir Suomiją bei pasidėti daugiau dujų į požeminę Inčukalnio dujų saugyklą. 2022 metais Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 18,4 TWh dujų – dešimt kartų daugiau nei 2021 metais.
Taip pat baigti Lietuvos energetinę nepriklausomybę sustiprinsiančios „Energy cells“ energijos kaupimo sistemos testavimo darbai – baterijų parkuose Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje buvo atliekami pirminiai sumontuotų baterijų kubų, transformatorių ir kitų elektros įrenginių bandymai. Pirmoji Baltijos šalyse ir viena didžiausių Europoje baterijų parkų sistema bus integruota į šalies elektros perdavimo tinklą bei padidins Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo stabilumą bei patikimumą. Energijos kaupiklių sistemos projektas reikalingas siekiant sinchronizuotis su kontinentinės Europos elektros tinklais, vėliau kaupikliai prisidės prie ambicingų Lietuvos tikslų vystant atsinaujinančios energijos šaltinius.
Laiku Lietuvos priimti sprendimai dėl SGD terminalo, leidę užtikrinti Lietuvos ir viso regiono energetinį saugumą, tapo pavyzdžiu ir kitoms valstybėms, kurioms iškilo poreikis kuo greičiau užsitikrinti nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.
