Rugpjūčio pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas – modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. Vidaus vandens kelių direkcijos (toliau VVKD) rangovas Nemuno kelio E41 modernizavimo darbus pradėjo dar 2021 metais, o šią vasarą užbaigė paskutinio, III ruožo darbus upėje.
Tvarkant Nemuno vagą, iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje. Šis projektas iš tiesų išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui – panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų. Viso projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 km.
2021 metais buvo pradėtas Europos Sąjungos finansuojamas Nemuno vandens kelio strateginis projektas, kurio tikslas yra esmingai pagerinti laivybos sąlygas Nemuno upėje. Visame šiame ruože sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.
„Baigėme vieną svarbiausių mūsų strateginių projektų – užtikrinti reikalingą Nemuno žemupio gylį ir jį pilnai atverti krovininei laivybai. Dėl to atsiveria puiki alternatyva nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Neabejoju, kad šie darbai atgaivins tiek keleivinę, tiek pramoginę laivybą didžiausia Lietuvos upe“, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuotas 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,2 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicija.
Lietuvoje neturintis analogų projektas
Bunų projekto rangovės – bendrovės „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas sako, kad nors šis projektas buvo išskirtinis tiek savo sudėtingumu, tiek apimtimi, visus suplanuotus darbus pavyko atlikti laiku.
„Bunų įrengimo sąlygos buvo iš tiesų sudėtingos: vandens lygio upėje svyravimas darbų metu siekė net iki 5 metrų, upės gylis bunų įrengimo vietose – iki 7 metrų. Reikėjo prisitaikyti ir prie didelio upės vandens tėkmės greičio: vidutinis vandens srovės greitis buvo 1,5-2 m/s, o bunų galuose srovės greitis buvo dar didesnis. Nepaisant visų šių iššūkių, darbus pavyko atlikti kokybiškai ir laiku. Iki šiol Nemune buvusios bunos buvo arba sunykusios, arba labai prastos būklės, o jos yra labai svarbios Nemuno ekosistemai“, – teigia UAB „Tilsta“ vadovas E.Grinaveckas.
Teigiami pokyčiai jau jaučiami
Vidaus vandens kelių direkcija jau pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie teigiamus pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis.
Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis bus labiausiai jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis – jis taps dar gilesnis ir tiesesnis, o nusistovėjęs nešmenų judėjimas padės formuotis siauresnei vagai, reikės mažiau prižiūrinčių žmonių darbo.
„Kaip ir sausumos keliuose, taip ir vandens keliuose pagerinus sąlygas, iškart pastebimi pokyčiai – laivų skaičius upėje auga, verslo susidomėjimas krovinių pervežimais didėja. Dirbame, kad būtų paruošta visa reikiama laivybos infrastruktūra, laivai galėtų be trikdžių keliauti didžiausiu Lietuvos vidaus vandens keliu. Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja ir krovininę infrastruktūrą, stato baržas ir ruošiasi perimti dešimtadalį Kauno regiono krovininio transporto srauto. Bunų projektas nebus svarbių darbų pabaiga“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Skelbiama Nemuno krovinės laivybos pradžia
Vidaus vandens kelių direkcija jau yra sudariusi susitarimus su krovinių vežėjais Nemunu, nes vandens keliais galima plukdyti bet kokios rūšies krovinius. Didžiausia ekonominė nauda yra transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Vandens kelių naudojimas yra ženkliai pigesnė, efektyvesnė ir poveikį aplinkai mažinanti krovinių gabenimo alternatyva krovininiam kelių transportui.
2021 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė 35 punktų veiksmų planą, skirtą padidinti vidaus vandens kelių transporto vaidmeniui Europoje. Pagrindinis uždavinys yra perkelti daugiau krovinių per Europos upes ir tokiu būdu palengvinti perėjimą prie nulinės emisijos tikslo iki 2050 m.
AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ vadovas V. Vinokurovas teigia, jog vidaus laivybos proveržis įvyko ir ji išgyvena sniego gniūžtės efektą – vis daugiau verslų ir asmenų sužino apie naujas galimybes, imasi dalyvauti laivyboje, „užsisuka“ ekonominiai procesai.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Apie Vidaus vandens kelių direkciją
Vidaus vandens kelių direkcija – Lietuvos vidaus vandens kelių infrastruktūros valdytojas. Direkcija, sudarydama bei gerindama sąlygas krovininei ir keleivinei laivybai, vykdo Nemuno upės, Kuršių bei Kauno marių ir kitų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūrą ir plėtrą, taipogi vysto keleiviams bei kroviniams vežti skirtą infrastruktūrą.
Nuotraukų galerija: čia
