Energetikos viceministrė Inga Žilienė liepos 15–16 d. dalyvavo neformaliame ES Energetikos tarybos posėdyje Budapešte, Vengrijoje. Neformaliame susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama energetikos sistemos dekarbonizacijai ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo iš Rusijos atsakymo klausimams.
„Turime telkti pastangas ir ieškoti priemonių, kaip toliau diversifikuoti energijos tiekimą ir kaip įmanoma greičiau atsisakyti rusiškų SGD importo. Per pastaruosius dvejus metus pasiekėme reikšmingų rezultatų mažindami iškastinio kuro naudojimą ir sparčiai plėtodami atsinaujinančią energiją. Tačiau šios pastangos nėra pakankamos, nes naujausia informacija rodo, kad SGD importo iš Rusijos apimtys pirmą kartą per dvejus metus viršijo SGD importo iš JAV apimtis. Vykstant karui Ukrainoje, dabar nėra tinkamas laikas normalizuoti santykius su Rusija. Kviečiame Europos Komisiją parengti veiksmų planą ir prašome ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos surengti diskusijas šiuo klausimu ES Energetikos taryboje spalio mėnesį“,- sako energetikos viceministrė I. Žilienė.
Iš viso 13 ES valstybių narių kvietė tęsti diskusijas ieškant konkrečių priemonių, padėsiančių atsisakyti rusiškų SGD importo ir kvietė Europos Komisiją parengti veiksmų planą.
Neformaliame ES energetikos ministrų susitikime taip pat aptarti Nacionaliniai energetikos ir klimato srities planai bei jų vaidmuo ES siekiant klimato neutralumo, energetinio saugumo ir konkurencingumo tikslų. Europos Komisija kvietė šalis negaišti ir pateikti Nacionalinius energetikos ir klimato srities planus (NEKSP).
„ES ir jos valstybės narės nustatė labai ambicingus energetikos dekarbonizacijos tikslus. Kad juos pasiektume, turime apsvarstyti visus prieinamus ir ekonomiškai efektyvius nulinės ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos sprendimus“, – sako energetikos viceministrė I. Žilienė.
Diskusijose buvo aptartas geoterminės energijos vaidmuo, energetikos politikos įgyvendinimas iki 2030 m. ir nacionalinių energetikos ir klimato planų svarba, atspari, lanksti ir integruota elektros energijos sistema bei energetikos sektoriaus indėlis į naują konkurencingumo susitarimą.
„Lietuvoje 80 proc. miestų turi labai plačiai išvystytą centralizuoto šildymo sistemą. Dekarbonizuojant centrinį šildymą, šalyje gamtines dujas didele dalimi pakeitė tvarus biokuras. Planuojama, kad iki 2050 m. Lietuvoje 100 proc. centralizuotai teikiamos šilumos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, 50 proc. iš tvaraus biokuro, likusi dalis iš kitų šaltinių: perteklinės ir atliekinės šilumos, atsinaujinančios elektros energijos, aplinkos energijos. Tai taip pat galėtų būti ir geoterminė energija, ypač vakarų Lietuvoje, kur potencialas yra ypač didelis“, – sako viceministrė.
Kalbant apie elektros skirstymo tinklus, juos reikia ne tik plėsti ir modernizuoti, tačiau ir investuoti į tinklų išmanų valdymą. Skirstomojo tinklo operatoriai vaidina svarbų vaidmenį diegiant energijos lankstumo priemones, užtikrinant duomenų mainus tarp skirtingų rinkos dalyvių.
„Ambicingi ES žaliosios energetikos pertvarkos tikslai priklauso nuo to, ar bus sukurta atspari, išmani ir gerai išvystyta energetikos tinklų sistema. Tai yra energetikos žaliosios pertvarkos pagrindas.“ – susitikime kalbėjo viceministrė.
Į neformalų energetikos ministrų susitikimą pakviestas Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra direktorius Christian Zinglersen pristatė galimus sprendimus atliepiant elektros sistemos pokyčius ir pažymėjo, kad taikant tam tikrus inovatyvius reguliacinius sprendimus galima reikšmingai sumažinti investicijų į skirstymo tinklus poreikį, kuris iki 2050 m. gali siekti 65 mlrd. eurų per metus.
