2024-04-10
Beveik 4 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ plano reformos ir investicijos įgavo pagreitį. Anot finansų viceministrės Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, jau įgyvendinta daugiau nei du trečdaliai suplanuotų reforminių veiksmų – 57 iš 79, numatytų iki 2026 m.
„Džiugu, jog jau įgyvendinta didelė dalis – net 72 proc. reikšmingų reforminių veiksmų. Sparčiai auga investicijos – paskelbta kvietimų teikti projektus už beveik 2,2 mlrd. eurų bei pasirašyta projektų sutarčių už beveik 1,8 mlrd. eurų. Rodiklių pasiekimui laiku skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi planas įgyvendina ir didelę dalį svarbių reformų numatytų Vyriausybės programoje“, – teigia finansų viceministrė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Visgi, anot V. Česnulevičiūtės-Markevičienės, didelis vaidmuo šalies ekonomikos transformacijai tenka „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymui, kuriame numatyta pasinaudoti galimybe palankiomis sąlygomis skolintis iš šios priemonės. Paskolos suma siekia 1 mlrd. 552 mln. eurų ir bus skirtos verslo konkurencingumo didinimui. Taip pat papildomos investicijos susisietos su dabartiniais iššūkiais, todėl bus nukreiptos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą.
Būtent kovo pabaigoje Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ir Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pristatė beveik 800 mln. eurų vertės rekordines investicijas, skirtas gyventojų, verslo ir viešojo sektoriaus energetiniam savarankiškumui ir efektyvumui didinti.
Pasak viceministrės, „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytų reformų ir investicijų įgyvendinimo tempas neatsilieka nuo kitų šalių – pagal pateiktų mokėjimų prašymų sumas Lietuva atitinka ES vidurkį.
Ekspertų vertinimu, numatoma, jog dėl naujų „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijų 2023-2027 m. laikotarpiu bus užtikrintas spartesnis realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas – vidutiniškai po 0,97 proc. per metus, o per 2023–2040 m. laikotarpį dėka naujų „Naujos kartos Lietuva“ plano priemonių bus sukurta beveik 8,5 mlrd. eurų papildomo BVP. Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 2,25 euro realaus BVP grąžos.
Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos pirmąjį papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano paskolos mokėjimo prašymą. Įprasto proceso tvarka sulaukus pozityvaus EK vertinimo, Lietuva kovą gavo 360 mln. eurų.
Taip pat po „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo pernai gruodį Lietuva yra gavusi 39,7 mln. eurų RepowerEU subsidijos lėšų dalies ir 109,8 mln. eurų paskolos lėšų dalies avanso mokėjimus.
Antrąjį paskolos 310 mln. eurų vertės (neatskaičiavus avanso) mokėjimo prašymą tikimasi pateikti š. m. trečiąjį ketvirtį.
