Seimas priėmė Kultūros ministerijos parengtus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos pertvarkomas paramos žiniasklaidai modelis ir bus steigiama nauja viešoji įstaiga – Medijų rėmimo fondas.
Medijų rėmimo fondas eliminuos valdžios institucijų įtaką ir labiau įtrauks žiniasklaidos savitvarką priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, orientuosis į projektų rezultatus ir poveikį visuomenei, lanksčiau prisitaikys prie medijų sistemos pokyčių. Itin svarbu ir tai, kad naujasis fondas bus pritaikytas remti platesnį žiniasklaidos subjektų ir projektų ratą, o tai atvers dar platesnes galimybes žiniasklaidos pliuralizmui.
Įstatyme įtvirtintos prioritetinės paramos sritys (programos): kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių; regioninės žiniasklaidos; naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos; žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos. Tačiau programų sąrašas nėra baigtinis, nes Medijų rėmimo fondo dalininkai turės teisę patvirtinti ir kitas programas, kurias parengs fondo taryba, atsižvelgdama į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus.
Medijų rėmimo fonde pagrindinė atsakomybė už skirstomą paramą atiteks kolegialiam organui – fondo tarybai. Depolitizuotą, savitvarkos principu grindžiamą tarybą sudarys 10 narių – informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų atstovų, kurių vieną skirs ir Medijų taryba.
Trys lygiaverčiai Medijų rėmimo fondo steigėjai – Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija bei Kultūros periodinių leidinių asociacija – lygiomis dalimis dalyvaus fondo valdyme ir spręs visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus fondo veiklos ir strateginio valdymo klausimus.
Iki šiol valstybės lėšomis galėjo būti remiami tik viešosios informacijos rengėjų ir tik juridinių asmenų projektai, o Medijų rėmimo fondo lėšomis galės būti remiami ir viešosios informacijos skleidėjų, ir fizinių asmenų – žurnalistų – projektai. Žurnalistams numatyta galimybė skirti stipendijas. Šie pakeitimai leis efektyviau spręsti neįgaliųjų informacinio prieinamumo problemas, stiprinti tautinių mažumų kalbomis veikiančią žiniasklaidą, skatinti tiriamąją ir šviečiamąją žurnalistiką.
Naujajame paramos žiniasklaidai modelyje aiškiai apibrėžtos konkrečios fondo funkcijos ir viešojo administravimo įgaliojimai: Medijų rėmimo fondas vykdys projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertins projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuos tyrimus, rengs ir skelbs projektų rezultatų apžvalgas.
Įstatyme taip pat įtvirtinami saugikliai siekiant mažinti politinę įtaką fondui. Politinės organizacijos, jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys negalės dovanoti lėšų fondui. Taip pat nustatoma, kad jei fondo tarybos nariai ar direktorius yra politinės partijos nariai, jie turi sustabdyti savo narystę prieš eidami pareigas.
Medijų rėmimo fondo lėšomis negalės būti remiami rimtą profesinį pažeidimą padariusių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, LRT parengti ar LRT programose bei interneto svetainėje įgyvendinami projektai. Fondo lėšomis nebus remiami viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, politinių organizacijų projektai, taip pat – knygų, garso, vaizdo studijų leidybos projektai.
Juliaus Kalinsko / BNS nuotrauka
