Europos Komisija (EK) teigiamai įvertino Lietuvos pirmąjį papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano paskolos mokėjimo prašymą. Planuojama, kad įprasto proceso tvarka sulaukus pozityvaus EK vertinimo, Lietuva 2024 m. balandį gaus 360 mln. eurų.
„Esame ne kartą pažymėję, jog planą sudaro ne tik investicijos, bet ir reformos, kurių įgyvendinimui, paprastai, reikia ir politinės valios. Užtikrintai judame pirmyn įgyvendindami Lietuvai reikalingus žingsnius, šį kartą – socialinės apsaugos, sveikatos sistemos, krašto gynybos ir žaliųjų finansų srityse. Dėl šių reformų netrukus gausime lėšas tolesnėms investicijoms tiek verslui, tiek žmonėms, kurios didins Lietuvos ekonomikos augimo potencialą, atsparumą ateities sukrėtimams, plės atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Naujos kartos Lietuva“ plano išskirtinumas – lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius. Plano pažanga yra stebima periodiškai, kartu su Europos Komisijos ekspertais. Pateikus mokėjimo prašymą EK įprastai per du mėnesius jį įvertina ir šio vertinimo pagrindu, pritarus ES Tarybai, skiriamos lėšos. Lietuvos atveju – už paskolos dalies pirmuosius 5 rodiklius.
Numatomos 2024 m. balandį Lietuvą pasieksiančios beveik 400 mln. eurų lėšos bus naudojamos suplanuotoms papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano priemonėms finansuoti: 1 mlrd. eurų žaliosioms, skaitmeninėms ir inovatyvioms verslo technologijomis įsigyti ar vystyti, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir būtų orientuotos į eksportą, ir papildomi daugiau nei 550 mln. eurų – į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą. Išsamiau – rasite čia.
Konkretūs įgyvendinti rodikliai:
Reformuotas Užimtumo tarnybos ir savivaldybių bendradarbiavimas teikiant individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir konsultacijas tiek darbo ieškantiems, tiek ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims. Teisės aktų pakeitimais užtikrinta, jog Užimtumo tarnyba, taikydama atvejo vadybos metodą, teiks personalizuotas paslaugas ir konsultacijas bedarbiams ir registruotiems asmenims besiruošiantiems darbo rinkai, kuriems kyla iššūkių įsidarbinti. Savivaldybės, bendradarbiaudamos su Užimtumo tarnyba, įgyvendins užimtumą skatinančias programas. Užimtumo tarnybos ir savivaldybių teikiama konkreti pagalba padės darbo rinkai besirengiančiam asmeniui išspręsti įsidarbinimą ribojančias problemas ir sėkmingai integruotis į darbo rinką.
Įsteigtas Socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimo centras – organizuoja ir veda reguliarius, nemokamus mokymus, teikia metodinę pagalbą, užtikrina naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje. Socialinių paslaugų srities darbuotojams tobulinant savo profesines kompetencijas efektyviau atliekamas individualizuotas socialinių paslaugų poreikio vertinimas, kartu ir asmens pagalbos priemonių parinkimas, gerinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Patvirtintas Žaliųjų finansų veiksmų planas – šio plano veiksmais, bus ne tik mobilizuoti viešieji ir privatūs finansai klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslams pasiekti, bet ir padidintas Lietuvos patrauklumas investuotojams, investuojantiems į žaliuosius finansinius produktus. Kartu įgyvendinamas tikslas Lietuvai tapti Baltijos regiono lydere žaliųjų finansų srityje. Įgyvendinus planą, žaliuoju aspektu įvertintų valstybės biudžeto išlaidų dalis 2026 m. sieks 50 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų. Tikimasi, kad iki 2026 m. pabaigos bus pritraukta papildomai 900 mln. eurų privačių lėšų žaliesiems projektams įgyvendinti.
Patvirtintos Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės – kuriama palankesnė aplinka gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi bei naujų gynybos produktų kūrimui, paskatintas gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus vystymasis, šalies viduje išlaikytos gynybai reikalingos kritinės technologijos ir strateginės kompetencijos. Gairių įgyvendinimas padidins Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės tarptautinį konkurencingumą, kurs didesnę pridėtinę vertę ir skatins eksportą.
Priimtas Sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo planas – nuo 2023 m. pradedamas pirkimų centralizavimas pagal naują tvarką: sveikatos sektoriaus perkančiųjų organizacijų vykdomi viešieji pirkimai, išskyrus mažos vertės, bus vykdomi per centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT. Centralizuoti sveikatos sektoriaus pirkimai sumažins administracinę naštą, nes jie nulems profesionaliau parengtus pirkimo dokumentus, vieningesnius pirkimų reikalavimus, prie kurių verslui bus lengviau prisitaikyti. Be to, sveikatos sektoriaus viešųjų pirkimų centralizavimas prisidės prie viešųjų pirkimų profesionalizavimo, korupcijos rizikų mažinimo, leis efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, standartizuoti procesus, dėl to jie taps patrauklesni šio sektoriaus pirkimuose dalyvaujančiam verslui.
Ekspertų vertinimu, numatoma, jog dėl naujų „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijų 2023–2027 m. laikotarpiu bus užtikrintas spartesnis realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas – vidutiniškai po 0,97 proc. arba po 492,5 mln. eurų per metus.
Papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano paskolos mokėjimo prašymo vertė iš viso yra 387 mln. eurų, tačiau lėšos bus išmokamos proporcingai atskaičius jau išmokėtą avansą.
Primename, jog dar 2021 m. gegužės 14 d. Vyriausybės ministrų pasitarimo metu, buvo priimtas protokolinis nutarimas, kuriuo vieningai pritariama „Naujos kartos Lietuva“ plano teikimui Europos Komisijai. 2023 birželio 30 d. Vyriausybė pritarė „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo projektui, kuris pateiktas EK, o 2023 m. spalio 23 d. – gautas teigiamas EK vertinimas dėl Plano papildymo naujomis investicijomis. Lapkričio 9 d. Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) Taryba Briuselyje patvirtino papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą su 1,7 mlrd. eurų naujų investicijų.
