Kūrybiškumas – viena iš svarbiausių 2027 m. ateities žmogaus kompetencijų, rodo naujausi Pasaulio ekonomikos forumo duomenys. Todėl siekiant keisti visuomenėje vis dar įsišaknijusius stereotipus, jog kūrybiškumas reikalingas tik menininkams, Kultūros ministerija gegužės 25 dieną, ketvirtadienį, organizuoja nemokamas kūrybiškumo dirbtuves „Atskleisk kūrybinę galią“. Renginyje ekspertai ir tokie žinomi kūrėjai kaip dainų autorė, atlikėja Gabrielė Vilkickytė visuomenę kvies į kūrybiškumą bei kūrybą pažvelgti kitaip – pirmiausia juos suvokti kaip verslo ir šiandienos ekonomikos variklį.
„Kūrybiškumas – galingas įrankis, kuris padeda įgyvendinti ambicingus tikslus, leidžia skleistis novatoriškoms idėjoms, padeda greitai priimti sprendimus, efektyviai spręsti kylančias problemas bei kurti inovacijas. Kūrybiškumas yra ne tik ateities, bet ir šiandienos ekonomikos variklis. Juk nuo to, ką sukursime šiandien, priklauso mūsų ateitis. Todėl privalome keisti mitus, jog kūryba reikalinga tik menininkams, kad verslo ir meno pasaulis – nesuderinami, o kūrybiškumas nėra išugdomas“, – sako „Triple O Consulting“ verslo konsultantė, lektorė, inovatorė ir viena iš kūrybiškumo dirbtuvių pranešėjų Indrė Kontrimienė.
Siekdama šviesti visuomenę apie kūrybiškumo svarbą ir skatindama jį ugdyti, šiuo metu Kultūros ministerija įgyvendina kampaniją „Atskleisk kūrybinę galią“. Viena jos dalių – dirbtuvės, kurios jau šį ketvirtadienį gyvai vyks Nacionalinėje dailės galerijoje.
Visi galime mąstyti kūrybiškai
Kalbėdama apie kūrybiškumą, kita renginio pranešėja dr. Rūta Latinytė atkreipia dėmesį, jog klaidinga manyti, kad kūrybiškumas – tai tik gebėjimas piešti, muzikuoti ar užsiimti kita menine veikla.
„Tai ir įgūdis greitai atrasti atsakymus į sudėtingus klausimus, spręsti problemas, su kuriomis susiduriama pirmą kartą. Būtent dėl šių priežasčių kūrybiškumas naudingas kiekvienam iš mūsų – jis padeda greičiau ir lengviau įveikti iššūkius tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Ir tai tik viena iš priežasčių, kodėl turėtume ugdyti šį gebėjimą, nepaisydami to, kokia mūsų profesija“, – teigia dr. R. Latinytė.
Anot Justino Vinevičiaus, meno vadovo ir „TEN SPARKS“ kūrybinių dirbtuvių su dirbtiniu intelektu vedėjo, iš tiesų kūrybinį mąstymą turime visi, ypač jis pasireiškia vaikystėje.
„Deja, augant šis mąstymo būdas pamažu pradeda dingti kasdienio pasaulio taisyklėse. Tačiau net ir tada kūrybiškumas niekur nedingsta, jis dažnai tiesiog stovi už kampo ir laukia, kol bus pakviestas. Tai galime padaryti pasitelkdami skirtingus įrankius ir naujausias technologijas“, – teigia J. Vinevičius, kuris nemokamų dirbtuvių metu ves praktinį užsiėmimą.
Kultūros ministerijos atstovai pastebi, kad visuomenei šiuo metu reikia pokalbio apie kūrybą ir kūrybiškumą. Todėl šiose kūrybinėse dirbtuvėse kartu su ekspertais visuomenė ir bus kviečiama diskutuoti, kas yra kūrybiškumas, kaip ir kodėl jį verta ugdyti. Renginyje taip pat bus kalbama apie kūrybiškumo svarbą skirtingoms profesijoms, dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes kūrybinėje veikloje.
Renginio programa:
10:00 val. Paskaita apie kūrybiškumą, kurioje dr. R.Latinytė pasidalins praktiniais patarimais, kaip ir kodėl reikėtų lavinti kūrybiškumą.
11:00 val. I. Kontrimienės pranešimas apie tai, kaip kūrybiškumas padeda karjeros aukštumų pasiekti ne tik menininkams, bet ir verslininkams, mokslininkams bei kitų profesijų atstovams.
12:00 val. R. Latinytės, I. Kontrimienės ir dainų autorės bei atlikėjos G. Vilkickytės diskusija „Kūrybiškumas teorijoje ir praktikoje“.
13:00 val. J. Vinevičius pakvies kūrybiškumą ugdyti pasitelkiant DI įrankius ir papasakos apie jų panaudojimą kūrybinėje veikloje.
Renginio moderatorė – Juta Liutkevičiūtė.
Jau šį ketvirtadienį, gegužės 25 d., kūrybiškumo dirbtuvių paskaitas ir diskusiją nuo 10:00 val. tiesiogiai galite stebėti Kultūros ministerijos „Facebook“ puslapyje. Daugiau informacijos apie renginį: https://fb.me/e/Y896EiZV.
Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.