Kultūros ministerija patvirtino Kultūros turinio skaitmeninimo ir jo panaudojimo gaires, kuriose nubrėžtos ilgalaikės skaitmeninio kultūros turinio kūrimo ir panaudojimo kryptys.
Gairėmis įtvirtinama nuostata, kad skaitmeninis kultūros turinys, patraukliai pateikiamas pasitelkiant šiuolaikines technologijas, yra vertingas žinių ir informacijos šaltinis, kuris gali būti naudojamas laisvalaikio, pažinimo, mokymo(si), mokslo, kultūros ir kūrybinių industrijų bei turizmo plėtros tikslais.
Dokumente taip pat akcentuojamas dėmesys geresniam skaitmeninio kultūros turinio pritaikymui negalią turintiems vartotojams, įtraukaus kokybiško skaitmeninio kultūros turinio kūrimui, vartotojų poreikių analizei bei skaitmeninio turinio kūrimo ir naudojimo teisinio reglamentavimo tobulinimui.
Lietuvos audiosensorinė biblioteka yra viena iš įstaigų, besirūpinanti tokio skaitmeninio turinio kūrimu. Kitų kultūros turinio skaitmeninimo iniciatyvų kontekste ši biblioteka išsiskiria tuo, kad jos virtualioje bibliotekoje ELVIS esantys kūriniai nėra unikalūs ar išskirtiniai savo turiniu. Atvirkščiai, siekiama, kad tikslinei auditorijai būtų prieinama kuo daugiau ir kuo aktualesnių bei populiaresnių leidinių. Šio turinio išskirtinumas – formatas, to pavyzdys – Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas yra Marytė“. Šis leidinys yra pirmoji suaugusiems skaitytojams parengta knyga lengvai suprantama (angl. easy to read) kalba. Ši knyga išleista įvairiais formatais – spausdintiniu, parengta garsinė (įgarsino pats autorius A. Šlepikas) ir skaitmeninė knyga, pastaroji išleista naujausiu – EPUB formatu, kuris laikomas prieinamų leidinių standartu.
Kino filmai taip pat tampa vis labiau prieinami žmonėms su negalia. Šiuo metu virtualioje bibliotekoje ELVIS pateikiami Lietuvos kino centro suskaitmeninti ir sutvarkyti klasikiniai kino filmai su garsiniu vaizdavimu. Tai – papildomas diktoriaus skaitomas tekstas, nupasakojantis ekrane rodomą vaizdą. Toks garsinis vaizdavimas taikomas ir muziejuose. Pavyzdžiui, Nacionalinės dailės galerijos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijose galima rasti kūrinių su garsiniu vaizdavimu.
Tikimasi, kad didėjant kokybiško ir lengviau surandamo skaitmeninio kultūros turinio apimčiai, išaugs kultūrinio turizmo galimybės, didės Lietuvos kultūros žinomumas tarptautiniu mastu, skaitmeninis turinys suaktyvins kūrybinių industrijų sektoriaus plėtrą.
Lietuvos muziejų informacinėje sistemoje prieinamos daugiau nei šimto kultūros institucijų skaitmeninės kolekcijos. Sistemoje pateikiami virtualūs turai po muziejus ir galerijas, jų parodas. Turuose galima ne tik virtualiai vaikščioti po ekspozicines erdves, bet ir iš arčiau apžiūrėti eksponatus, išklausyti gido pasakojimą. Sistema leidžia vykdyti paiešką tarp daugiau nei 800 000 kultūros objektų, nuolat pildomi personalijų ir raktažodžių žodynai. Galima atsisiųsti arba užsisakyti didelės raiškos vaizdus, garso ir vaizdo įrašus, 3D modelius. Viešam naudojimui priskirtas skaitmeninis turinys gali būti laisvai naudojamas kūrybinėje, edukacinėje, komercinėje ar kitoje veikloje.
Skaitmeninant kultūros paveldo objektus 3D technologija mažės pažeidžiamiausio kultūros paveldo praradimo grėsmė, šiandien neretai kylanti ne tik dėl šių objektų prastėjančios fizinės būklės, bet ir pasikeitusių geopolitinių aplinkybių.
Šiemet Lietuva, dalyvavusi Europos skaitmeninės bibliotekos Europeana kampanijoje „Twin It!“, pateikė suskaitmenintą 3D objektą – Aristavėlės dvarą, esantį Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse.
Sparčiai besivystant technologijoms, labai svarbu laiku įsitraukti į bendros Europos kalbos technologijų infrastruktūros kūrimo procesus, kad dirbtinis intelektas atpažintų ne tik „didžiąsias“, bet ir vadinamąsias „mažąsias“ kalbas, įtraukdamas jas į naujai kuriamus paieškos instrumentus.
Dokumentą rengė Kultūros ministerijos specialistų ir ekspertų darbo grupė, vadovaudamasi atliktų tyrimų rezultatais, tarptautinių organizacijų ir Europos Komisijos rekomendacijomis bei svarbiausiais kultūros turinio skaitmeninimo ir panaudojimo principais: darnaus vystymosi, integralumo, įtraukties, atvirumo ir socialinės atsakomybės.
Dalios Raicevičiūtės nuotrauka
