Kultūros ministras Simonas Kairys ekonomikos konferencijos „Lietuvos Davosas“ specialioje kūrybinių industrijų sesijoje skaitė pranešimą „Kūrybinių industrijų plėtros Lietuvoje politika bei papildomi sprendimai, dėl kurių turėtume sutarti“.
Kultūros ministras teigė, kad kultūros ir kūrybinės industrijos yra itin svarbi tvarios ir socialiai atsakingos ekonomikos dalis, dažnai tai yra raktas į darnų visuomenės vystymąsi. Pasauliniu mastu pripažįstamas tiek šio sektoriaus indėlis į ekonomikos augimą, tiek gebėjimas spręsti įvairius kylančius socialinius iššūkius, užtikrinant visuomenės atsparumą.
„Šios industrijos turi ir gali būti pasitelktos žiedinės ekonomikos, klimato kaitos, visuomenės senėjimo, emocinės sveikatos, darnaus miestų ir regionų vystymosi ir kitiems šiuolaikinių ir ateities visuomenių iššūkiams spręsti. Norint užauginti šį sektorių, būtina panaudoti ir Lietuvoje sukauptas technologines kompetencijas – šalia Fintech, kitų technologijų sektorių turėtų atsirasti ir užaugti ArtTech sritis, kuri kūrybą ir meną jungtų su šiuolaikinėmis technologijomis“, – kalbėjo S. Kairys.
Jis taip pat kartu su ArtTech Factory, Baltic Film & Creative Tech klasterio atstove Agnesta Filatove, Wargaming Vilnius generaliniu direktoriumi Mantu Katinu, Inovacijų agentūros direktore Romualda Stragiene dalyvavo diskusijoje „10 000 naujų darbo vietų ir milijardu eurų iki 2030-ųjų išaugsiantis kūrybinių industrijų eksportas – utopija, ar tikslas, kurio privalome siekti?“. Diskusiją moderavo asociacijos AGATA vadovė Agnė Begetė.
Diskusijos dalyviai ne tik aptarė, kuriose srityse globalus kūrybinių industrijų potencialas auga sparčiausiai, bet ir kalbėjo apie tai, kur turime koncentruoti dėmesį, pastangas, resursus, siekdami maksimalios ekonominės, socialinės naudos mūsų valstybei ir žmonėms.
„Prieš metus dar kvietėme pasikalbėti, o šiandien jau siekiame susitarimų. Apie tai, kaip greičiau galime investuoti ir akceleruoti kultūrą ir kūrybines industrijas, kaip pradėti sėkmingai veikti ArtTech ekosistemai ir skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą. Nebeabejojame, kad kultūros ir kūrybinės industrijos yra ženklus ekonomikos variklis, kurio potencialą įrodo sėkmingi Lietuvos kūrėjų pavyzdžiai“, – sakė A. Filatovė.
Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius gali tapti vienu iš Lietuvos konkurencingumo šaltinių, atliepti globalias tendencijas – didėjantį tiek Europos, tiek pasaulio dėmesį ir kuriamus finansavimo mechanizmus šiai industrijai, naujausių technologijų (dirbtinio intelekto, virtualios ar papildytos realybės, blokų grandinės) proveržį ir šio sektoriaus kūrybiškumo potencialą kaip vieną iš didžiausių inovacijų šaltinių mūsų šalies ekonomikoje.
Ugnės Petrauskaitės nuotrauka
