2024-01-11
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, kultūros finansavimas stipriai priklausomas nuo viešųjų finansų. Nepaisant sąlyginio kultūros sektoriui skiriamos valstybės biudžeto dalies augimo, valstybės dotacijos Lietuvoje negali visiškai patenkinti esamo finansavimo poreikio.
Nors valstybės strateginiuose dokumentuose aptariamas poreikis kurti į fizinius asmenis orientuotus paskatų mechanizmus, Lietuvos įstatyminė bazė kol kas nenumato realiai veikiančių tam tikslui skirtų skatinimo priemonių. Tokį apibendrinimą pateikė Kultūros ministerijoje pagal programą „Kurk Lietuvai“ vykdomo projekto „Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo“ autorės Giedrė Pociūtė ir Ieva Mikutavičiūtė, atlikusios esamos situacijos analizę.
Projekto autorės taip pat išanalizavo užsienio šalių gerąsias praktikas, sudarančias galimybes fiziniams asmenims prisidėti prie kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus finansavimo. Nagrinėjami atvejai suskirstyti į šešias kategorijas, išskirtas ir Lietuvos esamos situacijos analizėje: parama, gyventojų pajamų mokesčio dalies skyrimas, sutelktinis finansavimas, fondai, narystės programos bei kultūros prekės ir paslaugos. Analizei pasirinkti užsienio pavyzdžiai, ryškiausiai atskleidžiantys nagrinėjamų paramos būdų problematiką ir potencialą. Siekta įtraukti Lietuvos kultūriniam ir geopolitiniam kontekstui artimesnių šalių atvejus – ypatingas dėmesys skirtas Estijos alternatyvaus kultūros finansavimo praktikoms. Kultūros narysčių bei kultūros prekių ir paslaugų kontekste nagrinėta Suomijos patirtis. Tačiau rengiant analizę neapsiribota konkrečiu geografiniu regionu, atrinkti reprezentatyviausi pavyzdžiai kiekvienam iš nagrinėjamų lėšų skyrimo būdų.
G. Pociūtė ir I. Mikutavičiūtė akcentuoja, kad šalyse, turinčiose gilias filantropijos tradicijas, kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių daug aktyviau palaiko privatūs rėmėjai.
„Aktyvus visuomenės įsitraukimas į kultūros finansavimą prisideda prie finansinio kultūros sektoriaus tvarumo ir palengvina valstybės biudžetui tenkančią naštą“, – sako G. Pociūtė. „Todėl filantropijos kultūros skatinimas turėtų būti prioritetu formuojant valstybės kultūros politiką. Valstybei tenka svarbus tarpininko vaidmuo skatinant rėmėjus ir paramos gavėjus veikti bendro tikslo link“, – priduria kolegė I. Mikutavičiūtė.
Remiantis analizėje aptartomis užsienio gerosiomis praktikomis, bus formuluojamos tolesnės rekomendacijos ir veiksmų planas, kaip skatinti fizinių asmenų įsitraukimą į Lietuvos kultūros sektoriaus finansavimą.
Plačiau apie vykdomą projektą ir jo autores – projekto tinklalapyje.
G. Tvarkūnaitės nuotrauka / „Kurk Lietuvai“ archyvas
