2023-12-12
Gruodžio 12 d. Kultūros ministerijoje atidaryta fotografijų paroda „Jano Bulhako žydiškasis Vilnius. Pasaulis, kurio nebėra“. Ši paroda, skirta besibaigiančiam Vilniaus 700 metų jubiliejui, taip pat yra simbolinė solidarumo su šiuo metu antisemitinius išpuolius išgyvenančiu Izraeliu išraiška.
Kultūros ministerijos pastatas parodai eksponuoti pasirinktas dėl savo istorinės reikšmės ir sąsajų su žydų kultūra – jis pastatytas XX a. pradžioje kaip žydų bankininko, pirklio, filantropo Izraelio Bunimovičiaus šeimos rezidencija. Iki Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo žydų kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo centras. Jis iki šių dienų išsaugojo autentiškų interjero elementų.
„Šia paroda Vilniaus žydų istorija simboliškai grįžta į senuosius garsaus žydų verslininko ir visuomenės veikėjo I. Bunimovičiaus namus. Šiandien, kai pasaulyje vėl ritasi kruvinos antisemitizmo bangos, privalome ne nugręžti žvilgsnį nuo vykstančio siaubo, o priminti sau ir kitiems, kiek daug neapykanta jau yra sugriovusi, kiek daug atėmusi iš mūsų visų“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Fotografo J. Bulhako užfiksuotose nuotraukose matome Didžiąją Vilniaus sinagogą, Žydų, M. Antokolskio gatvių fragmentus. Legendinio Vilniaus fotografo įamžinti vaizdai mus sugrąžina į 1912–1944 metų žydiškąjį Vilnių, kuris jau negrįžtamai prarastas.
„Ši paroda yra ne tik retrospektyvus žvilgsnis į istoriją, bet ir simbolinė solidarumo su Izraeliu išraiška šiuo sunkiu metu, kai mums buvo primestas karas ir kai visame pasaulyje padaugėjo antisemitinių išpuolių, – sakė parodos atidaryme dalyvavusi Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein. – Šios nuotraukos mums dabar primena daugybę kibucų ir netoli mūsų sienos su Gaza, kurie liko tušti po siaubingo spalio 7 d. išpuolio.“
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių kuratorių atrinktose 15-oje fotografijų regime blausios šviesos nušviestas dar 17-ojo amžiaus pradžioje Vilniuje įkurto Žydų kvartalo gatves ir architektūros objektus, vos dviejose fotografijose regime žmones. „Jano Bulhako kadaise sąmoningai ar intuityviai pasirinkta tuščio kvartalo vaizdavimo strategija pasirodė pranašiška: po Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus žydų bendruomenę nusiaubusio Holokausto šiame kvartale ir šiose gatvėse žmonių išties neliko. Maždaug 60 000 žmonių bendruomenė buvo tiesiog nušluota nuo žemės paviršiaus, jos atminties pėdsakai – kruopščiai sunaikinti. Viena skaudžiausių prarasčių – Didžioji Vilniaus sinagoga“, – teigia parodos kuratorius dr. Arūnas Gelūnas.
Paroda Kultūros ministerijoje veiks iki vasario 16 dienos. Ją apžiūrėti galės visi norintieji darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., prieš tai užsiregistravus pas budintį darbuotoją.
Gintarės Grigėnaitės nuotrauka
