Ar regionų kultūrinis atgimimas jau artėja realybės link, kas juos gali daryti patrauklius kūrėjams gyventi ir kurti, kokie iššūkiai kyla čia kuriantiems kultūrą ir meną, kokie yra sėkmės pavyzdžiai Panevėžio ir kituose mūsų šalies regionuose?
Šie ir kiti klausimai aptarti naujajame „Stasys Museum“ Panevėžyje Kultūros ministerijos šeštadienį suorganizuotoje renginių ciklo „Tarp eilučių“ diskusijoje „Kultūrinis regionų renesansas: utopija ar realybė?“.
„Manau, kad visoje šalies teritorijoje turėtų būti pasiekiamas visas profesionalusis menas, visa kultūros įvairovė, o ne tik viena ar kita jos rūšis. O dabar, jei negyvenate viename iš trijų didžiųjų miestų, esate atskirti nuo profesionaliosios kultūros. Šiauliai ir Panevėžys – tarpiniai variantai. Sakyčiau, kad šiuo metu aukštoji, profesionalioji kultūra pasiekia tik trečdalį šalies gyventojų. Mano galva, likę du trečdaliai turi tokį patį kultūrinį ir kūrybinį potencialą kaip ir tie trys didmiesčiai, nes talentai gali gimti bet kur. Potencialas yra visur, tiesiog mūsų visuomenė juo nesinaudoja“, – teigė Vilniaus senojo teatro vadovas Audronis Imbrasas, taip pat turintis ketverių metų vadovavimo Visagino kultūros centrui patirtį.
„Pragiedrulių“ kūrybiškumo centro dailės studijos kuratorės Jolitos Puleikytės nuomone, bent jau Panevėžys tikrai nėra kultūrinėje atskirtyje. „Turime talentingų menininkų, ir jų atsiranda vis naujų. Čia kurti profesionalią kultūrą yra atviri keliai, kaip ir ieškoti naujų jos pateikimo formų. Norėčiau akcentuoti ir kultūrinės edukacijos svarbą, pradedant nuo jaunų žmonių. Tam, kad menas būtų suprantamas, reikia ugdyti auditoriją“, – sakė J. Puleikytė.
Pasak fotografo, spektaklių scenografo Arvydo Gudo, visa kultūra sukasi apie tam tikras asmenybes. Todėl, jo nuomone, kultūra turi būti ne tik atvežtinė, nes ji atvažiuos ir išvažiuos. „Aš, pavyzdžiui, nelaukiu, kol man ką nors atveš ir parodys, pats ieškau ir randu, ko man reikia kultūroje. Taip pat labai džiaugiuosi tuo, kad aplinkui atsiranda ne tik vis daugiau kultūros erdvių, bet ir vis daugiau teigiamų, nuoširdžių žmonių su užsidegimu akyse“, – kalbėjo žinomas Panevėžio regiono kūrėjas.
Režisierius, „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centro Panevėžyje audio-video studijos kuratorius Laurynas Valkiūnas prisiminė kino dirbtuvėse gvildentą Arvydo Šliogerio filotopinę idėją, kurią trumpai galima nusakyti kaip meilę vietai, kurioje esi.
„Kaip įveikti atskirtį? Tam turi būti veiksmas: nueiti į galeriją, pačiam bandyti daugiau sužinoti, patirti. Būtent aktyvaus veikimo gestas, nieko niekam neprimetant, kuria kultūrą. Taigi atskirtis gali būti įveikiama per kūrybą. Atvirumas pasauliui ir sau pačiam ir yra tiek nacionalinės, tiek regioninės kultūros kūrimo būdas“, – sakė L. Valkiūnas. Jo manymu, Panevėžys vis tik išsiskiria visame regioniniame kontekste: „Čia savo vizijai įgyvendinti jau radau labai tvirtą pamatą ir teisingus sprendimus. Visa tai suvokiu ne kaip atsitiktinį dalyką, bet ilgalaikį ir nuoseklų vizionieriškų žmonių darbą.“
„Stasys Museum“ Edukacijų skyriaus vadovas Vilius Vaitiekūnas, kuris taip pat yra Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvės Pakruojo rajone įkūrėjas, diskusijoje pastebėjo, kad regionuose yra saviti kontekstai, savitas turinys, skirtingos istorijos, žinomi kūrėjai. „Visa tai pasiūlo tam tikrą žvilgsnį, kurį paveldi ir ten gyvenantys, ir atvykę žmonės. Man atrodo, taip yra visoje Lietuvoje, nes turbūt nėra regiono, kuris neturėtų savo šviesuoliškos praeities. Ji padeda kūrybiškai žvelgti į dabartį, į aplinką“, – kalbėjo V. Vaitiekūnas. Pasak jo, reikia sugebėti sukurti tokią aplinką, kad net Vilniaus, Kauno, Klaipėdos burbuluose dirbantiems kūrėjams būtų įdomu atvažiuoti ir kurti regionuose – sukurti tam sąlygas, motyvacines priemones. Bendro algoritmo nėra, kiekvienas regionas tai turi spręsti savaip.
„Stasys Museum“ vadovė Vaida Andrijauskaitė pasakojo, kad dirbant su „Pragiedruliais“ pavyko atrasti labai daug jaunų kūrėjų, nors, kai grįžo į Panevėžį, jai buvo sakoma, kad čia tokių nėra.
„Labai didelis resursas kūrybiniam potencialui kurti yra panevėžiečiai alumnai, kurie arba grįžta ir įsitraukia, arba būdami kitur prisideda kitokiomis veiklos formomis. Kad institucijos, projektai gyvuoja, yra tikrai gerų pavyzdžių – tarkim, menų platforma ir festivalis „Iškrovos“. Tai visiškai naujas formatas. Manau, kad potencialo kiekvienas miestas ir miestelis tikrai turi, tik reikia jį atrasti ir sufokusuoti. Bandome kurti vieningą, bendradarbiaujančią bendruomenę iš visų mieste esančių kultūros įstaigų. Bet, žinoma, reikėtų aiškesnės kultūros ir meno strategijos krypties ir iš savivaldos pusės, ne tik pačių kultūros žmonių iniciatyvų“, – pabrėždama tinklaveikos svarbą, sakė naujojo muziejaus vadovė.
Ji taip pat išskyrė žmogiškųjų išteklių problematiką. „Matome, kaip viskas pasikeitė prisitraukus naujos kartos kultūros įstaigų ir organizacijų vadovus, kuratorius. Tačiau pastarųjų trūkumas vis tiek juntamas. Vien sudėlioti viziją nepakanka, reikia ir tų, kurie ją įgyvendins“, – įsitikinusi V. Andrijauskaitė. Pasak jos, yra tam tikrų būdų prisitraukti naujų kūrybingų žmonių, savivaldybė tam taip pat siūlo paskatinamąsias priemones. „O labiausiai Panevėžys dabar patrauklus tuo, kad iš esmės kūrėjas čia gali rasti visišką laisvę ir sąlygas daryti tai, ką nori. Svarbiausia – originalios idėjos, kurios vienur ar kitur atras vietą būti įgyvendintos“, – pažymėjo „Stasys Museum“ vadovė.
Diskusiją „Kultūrinis regionų renesansas: utopija ar realybė?“ moderavo LRT žurnalistė Indrė Kaminckaitė.
Ši diskusija buvo kultūros erdvių festivalio „16“ dalis.
Diskusijos įrašas.
Deimanto Jakniūno nuotrauka
