Pradėjus svarstyti apie nuosavą atsinaujinančios energetikos šaltinį – saulės elektrinę, gyventojų žvilgsnis paprastai krypsta į gaminančio vartotojo modelį. Šiuo metu gyventojai, įmonės ir įstaigos turi ir dar vieną galimybę – burtis į Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas arba Piliečių energetikos bendrijas ir kartu įsirengti saulės elektrinę. Bendrijos skiriasi savo veiklos galimybėmis.
Apie Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas
Bandomosios Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB) pirmininko Domanto Tracevičiaus teigimu, AIEB principas yra gana panašus į nutolusias saulės elektrines, kurių dalį gyventojai gali įsigyti pagal individualius elektros suvartojimo poreikius, tačiau AIEB turi daugiau privalumų.
„AIEB galima steigti kartu su draugais, kaimynais, darbo kolegomis ar bendruomenėje, kurioje yra gyvenama, tuomet įrengti bendrą visos bendrijos narių saulės ar vėjo elektrinę ir visiems kartu naudoti jos pagamintą elektros energiją. Tokios AIEB teikia tiesioginę naudą visiems jų nariams, didina energijos vartojimo efektyvumą, mažina sąskaitas už elektrą ir suteikia galimybę naudoti švarią ar žaliąją elektros energiją savo reikmėms. Esant dabartinėms, itin mažoms saulės modulių kainoms, AIEB įsirengta elektrinė bus tikrai nebrangi, ypač jei bendrija turi žemės sklypą, kuriame būtų galima įrengti saulės elektrinę be didelių tinklo rekonstrukcijų“, – komentuoja AIEB pirmininkas D. Tracevičius.
AIEB ir PEB yra visoje Europos Sąjungoje (ES) veikiantis modelis. Dėl tokių bendrijų veiklos principų, teisių ir atsakomybių ES lygiu yra susitarta 2019 metais, vėliau bendrieji principai atsirado ir Lietuvos nacionalinėje teisėje. AIEB aktyviai steigiamos daugelyje ES šalių, labiausiai išsiskiria Prancūzija, Belgija, Austrija. Pastaroji, pasak D. Tracevičiaus, yra gerasis pavyzdys, kuriuo galėtų sekti ir Lietuva. Prieš keletą metų Austrijoje nebuvo nė vienos AIEB, tačiau situacija pasikeitė atsiradus progresyviam požiūriui ir teisinėms bei finansavimo sąlygoms, įkūrus vieno langelio principu veikiantį kompetencijų centrą, pakonsultuojantį kiekvieną, norintį steigti AIEB.
„Yra ne pelno siekiančių juridinių asmenų, jau gavusių AIEB statusą. Mūsų įsteigta bandomoji AIEB taip pat kol kas dar tik planuoja įsirengti saulės elektrinę. Norime, kad ji veiktų nutolusio gaminančio vartotojo principu, nes toks variantas yra paprasčiausias. Didžiausias iššūkis – surasti tinkamą žemės sklypą, nes šiuo metu turimuose bendrijos narių reikėtų didelių pakeitimų, galinčių lemti ženklią išaugusią viso projekto kainą“, – pasakoja AIEB pirmininkas D. Tracevičius.
AIEB gali veikti kaip gamintojas, savo elektrinėje pagamintą elektrą parduodantis rinkoje, o gautą pelną paskirstantis savo dalyvių ar vietos socialinei, aplinkos ar ekonominei gerovei. Taip pat kaip nepriklausomas elektros tiekėjas, elektros energiją tiekiantis savo dalyviams, arba kaip nutolęs saulės parkas, kai elektrinė išdalijama AIEB dalyviams, kaip gaminantiems vartotojams.
AIEB gali būti įkurtos ir daugiabučiuose pastatuose. D. Tracevičius sako matantis čia labai didelį potencialą, nes tų pačių daugiabučių gyventojai galėtų kurti tokias bendrijas, statyti saulės elektrines ant daugiabučio pastato stogo ir gaminti bei naudoti pigesnę elektros energiją.
„Jau dabar gyventojai gali susitarti ir paskirti stogą energijos gaminimo reikmėms, tas pamažu vyksta, situacija gerėja, o jei tai bus susieta dar ir su finansine parama, Lietuvos daugiabučių gyventojams atsivers visos galimybės vartoti elektros energiją, pagamintą šalia, su mažiausiais kaštais ir pačiu efektyviausiu atsipirkimu“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Norint įkurti AIEB, pirmiausia reikėtų sutelkti bendruomenę ir pristatyti jai tokią idėją, tuomet įsivardyti bendrijos tikslus, užregistruoti naują ne pelno siekiančią organizaciją (arba patikslinti esamos ne pelno siekiančios organizacijos steigimo ir kitus reikiamus dokumentus), pateikti prašymus reikalingiems leidimams gauti, suorganizuoti sutelktinio finansavimo platformą ir, galiausiai, įsirengti elektrinę. Dokumentų rengimas trunka apie mėnesį. „Ekonomines naudas, paramos gavimo procesą, atsiperkamumą paprastai žmonės išsiaiškina patys, o teisinė dalis atrodo sudėtingesnė. Neseniai Seime mūsų siūlymu buvo priimti pakeitimai, supaprastinantys AIEB steigimo procesus. Didžioji dalis biurokratinių kliūčių yra pašalinta, manau, kad netolimoje ateityje išvysime ne vieną gerą jau veikiančios AIEB pavyzdį“, – įsitikinęs D. Tracevičius.
AIEB teisiniais ir įsteigimo klausimais konsultuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos specialistai, Lietuvos energetikos agentūra ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“.
Apie Piliečių energetikos bendrijas
Piliečių energetikos bendrija (PEB) yra nauja bendruomeninei energetikai skirta juridinio asmens forma, kuri leidžia gyventojams, kaimynams, vietos bendruomenėms, verslo įmonėms, viešosioms įstaigoms burtis į bendrijas, skirtas energetikos veiklai vykdyti elektros rinkoje.
Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas Karolis Švaikauskas sako, kad PEB yra orientuotos į bendruomeninę energetiką, kurios idėja – kad gyventojai, verslas, įstaigos burtųsi ir kartu investuotų į energijos gamybos įrenginius, taptų aktyviais rinkos dalyviais ir gautų iš to naudos.
„Dažnai verslo įmonės buriasi į asociacijas, darbuotojai – į profesines sąjungas, kaimynai – į gyventojų bendrijas, kad kartu, turėdami bendrą interesą, pasiektų daugiau. Taip yra ir su PEB – sutelktinis investavimas leidžia pasiekti daugiau, tokių galimybių veikiant pavieniui nebūtų. PEB nariai gali kartu investuoti į elektros energijos gamybos ir kaupimo įrenginius, elektromobilių įkrovimo stoteles, užsiimti pagamintos elektros energijos dalijimusi tarp bendrijos narių ar pardavimu, teikti elektros tinklo lankstumo paslaugas tinklų operatoriams, kai reikia reaguoti į išaugusią paklausą ar pasiūlą elektros rinkoje, ir iš to gauti naudą“, – sako K. Švaikauskas.
„PEB pavyzdžių gali būti labai įvairių. Pavyzdžiui, ūkininkai, kurie šiuo metu kooperuojasi pirkdami ir dalydamiesi žemės ūkio technika, kurios pavieniui neįpirktų, lygiai taip pat gali kooperuotis įsirengdami vėjo elektrinę ar saulės parką. Šia bendruomeninės energetikos galimybe gali pasinaudoti kaimynų bendruomenė, norinti apsirūpinti pigia elektra ar įsirengti greito elektromobilių įkrovimo stotelę ir tam išnaudoti masto ekonomiją, ar nekilnojamojo turto vystytojai, kurie naujai vystomame kvartale naujakuriams įrengtų saulės elektrinę ir taip sukurtų išties unikalią vertę nekilnojamojo turto pirkėjams“, – pabrėžia K. Švaikauskas. Pasak jo, PEB atveria galimybes verslo sutelktam finansavimui į saulės elektrinių įsirengimą ir taip savo verslui užtikrina pigią elektros energijos kainą ilgam laikotarpiui.
PEB yra dalis bendros ES politikos skatinti bendruomeninę energetiką, sukuriant galimybę visiems elektros vartotojams tiesiogiai dalyvauti gaminant, vartojant arba dalijantis energija.
Svarbiausias bendruomeninės energetikos iniciatyvų tikslas yra tiekti įperkamą konkrečios rūšies energiją, pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energiją, savo nariams arba akcininkams, o ne visų pirma siekti pelno, kaip tradicinėse elektros energijos įmonėse. Bendruomeninė energetika suteikia galimybę vartotojams dalyvauti elektros energijos rinkoje tokiais būdais, kuriais kitu atveju, veikdami pavieniui, vartotojai tokios galimybės neturėtų.
