G. Skaistė: „Ekonomikai atlaikius pastarojo meto sukrėtimus, būtina toliau stiprinti atsparumą ir konkurencingumą“

0
G. Skaistė: „Ekonomikai atlaikius pastarojo meto sukrėtimus, būtina toliau stiprinti atsparumą ir konkurencingumą“
Share

Lietuvos verslo perorientavimas iš Rytų į Vakarų rinkas dar iki karo Ukrainoje pradžios leido sumažinti neigiamą karo poveikį šalies ūkiui. Lietuvos ekonomika taip pat atlaikė energijos kainų šoką, sukėlusį infliacijos bangą. Be to, šiuo metu įgyvendinami sprendimai sustiprins šalies atsparumą galimiems ateities sukrėtimams: vykdomos didelės apimties investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, investuojama į verslo konkurencingumą ir produktyvumo didinimą.  Apie tai kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistėpenktadienį vykusioje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Lietuvos banko organizuotoje diskusijoje.

„Lietuvos verslas po Krymo aneksijos strategiškai pasisuko į Vakarų rinkas, mažinant ryšius su Rytų rinkomis. Toks persiorientavimas reikšmingai prisidėjo prie to, kad Lietuvos ekonomika sėkmingai atlaikė pastarojo meto sukrėtimus. Visgi, karo kontekste kilęs energijos kainų šokas Lietuvą paveikė stipriai – dėl to padarėme išvadas ir priėmėme strateginius sprendimus. Esame išsikėlę ambicingą tikslą – iki 2027 m. pasigaminti visą suvartojamą elektros kiekį iš atsinaujinančių šaltinių, o ateityje tapti elektros energiją eksportuojančia šalimi. Šie sprendimai padės sustiprinti Lietuvos ekonomikos atsparumą bei didins jos konkurencingumą“, – pažymi finansų ministrė G. Skaistė.

Lietuviškos kilmės produktų eksportas į rusiją ir Baltarusiją iki karo pradžios nuosekliai mažėjo. 2013 m. eksportas į rusiją sudarė apie 5 proc. viso lietuviško kilmės eksporto, o prieš karą šis skaičius jau buvo mažesnis nei 2 proc. (Baltarusijos atveju eksportas tuo pačiu laikotarpiu mažėjo nuo 1,5 proc. iki 0,5 proc.). 2023 m. lietuviškos kilmės eksportas į rusiją ir Baltarusiją sudarė atitinkamai vos 0,33 ir 0,27 proc. nuo viso eksporto. 2023 m. duomenimis, pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės yra Europos Sąjungos (ES) šalys (66 proc.), JAV – 7 proc., Jungtinė Karalystė – 5 proc.

Lietuvos ūkio atsparumui teigiamą poveikį taip pat turėjo ilgalaikė energijos diversifikacijos strategija. Suskystintų gamtinių dujų terminalas bei elektros jungtys su Lenkija ir Švedija leido Lietuvai būti pirmąja Europos šalimi, kuri, prasidėjus karui, visiškai nustojo pirkti energijos išteklius iš rusijos.

Diskusijoje apie ekonomikos konkurencingumą akcentuota, kad nepaisant stipraus nominalaus atlyginimų augimo per pastaruosius keletą metų, Lietuvos verslas – ypač gamybos sektorius, orientuotas į eksportą – sugebėjo ne tik išlaikyti, bet ir padidinti produktyvumą. Lietuvos verslo konkurencingumą tarptautinėse rinkose atspindi pastarąjį dešimtmetį nuosekliai didėjanti eksporto rinkos dalis Europos Sąjungoje. 

Visgi, siekiant ateityje išlaikyti ekonomikos konkurencingumą, kuris užtikrintų tolesnį spartų atlyginamų augimą, būtinos investicijos į produktyvumo didinimą. Tam Lietuva skiria daug dėmesio, nukreipdama ES lėšas, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę(RRF), į skaitmenizavimą, inovacijas, energetinį saugumą ir žaliąją ekonomiką. Konkretus to pavyzdys – balandžio mėn. nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pradėta įgyvendinti finansinė priemonė „Milijardas verslui“, kuria skatinama šalies ekonomikos transformacija link tvaresnės, inovatyvios ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos. Siekiant didinti šalies konkurencingumo, dėmesys taip pat skiriamas inovacijų skatinimui, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), bei žmogiškojo kapitalo stiprinimui.

Penktadienį vyko TVF su Lietuvos banku organizuotas tarptautinis seminaras, kurio metu orientuotasi į makroekonominius iššūkius Lietuvoje – konkurencingumo ir atsparumo stiprinimą. Šio seminaro metu vyko panelinė diskusija apie Lietuvos ūkio konkurencingumą, kurioje dalyvavo finansų ministrė G. Skaistė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia. 

Lietuvos banko nuotr.