Narystė euro zonoje atnešė naudos Lietuvos ekonomikai ir pagilino šalies europinę integraciją. Pastarųjų metų sukrėtimų – nuo COVID-19 pandemijos iki rusijos karo prieš Ukrainą ir jį lydėjusio energijos kainų šuolio – kontekste Lietuva turėjo progą įsitikinti narystės euro zonoje nauda. Buvimas vieningos valiutos erdvės dalimi padėjo sušvelninti neigiamą šokų poveikį ekonomikai ir viešiesiems finansams bei išlaikyti pasitikėjimą investuotojų akyse. Tai, dalyvaudamas Europos Ekonomikos Kongrese Katovicuose (Lenkija) akcentavo finansų viceministras M. Liutvinskas.
„Esant maža, atvira ir eksportuojančia ekonomika, prisijungimas prie euro zonos Lietuvai buvo logiškas ir racionalus sprendimas, sustiprinęs šalies ūkio augimą, paskatinęs spartesnį eksporto augimą ir eliminavęs valiutos kurso riziką. Be to, buvimas po Europos centrinio banko skėčiu padėjo Lietuvai lengviau atlaikyti pandemijos ir karo Ukrainoje šokus, įgalinant reikalingą fiskalinį atsaką bei tuo pačiu išlaikant pasitikėjimą rinkų akyse“, – teigė M. Liutvinskas.
Dėka narystės euro zonoje ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimų, COVID-19 pandemijos metu Lietuva išlaikė palankias skolinosi sąlygas, o tai sudarė sąlygas plačia apimtimi skatinti ekonomiką, teikiant paramą nukentėjusius darbuotojams bei verslams. Buvimas euro zonos dalimi taip pat suteikė papildomos erdvės Vyriausybei reaguoti į neigiamą karo Ukrainoje poveikį Lietuvos ir ES ekonomikoms, numatant paramos priemones gyventojams ir verslui.
Diskusijos metu M. Liutvinskas taip pat akcentavo, kad narystė euro zonoje turi ir svarbų geopolitinį elementą – prisijungusi prie vieningos valiutos erdvės 2015 m. Lietuva dar labiau pagilino integraciją į ES struktūras. Tai itin aktualu rusijos karo prieš Ukrainą kontekste išaugus geopolitinėms rizikoms ir neapibrėžtumui.
Katovicuose kasmet organizuojamas Europos Ekonomikos Kongresas yra vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių, pritraukiantis įvairių sričių ekspertus, politikos formuotojus bei verslo atstovus. 15-ame Europos Ekonomikos Kongrese daugiausia dėmesio skiriama besikeičiančiai geopolitinei situacijai, rusijos karui Ukrainoje ir iš to kylančioms krizėms, energetikos sektoriaus pertvarkai ir nepriklausomybę nuo rusijos iškastinio kuro, taip pat naujoms galimybėms ekonomikoje, skaitmenizacijai ir kt.
