Finansų ministerija: kripto paslaugų teikėjų laukia reguliavimo pokyčiai

0
Finansų ministerija: kripto paslaugų teikėjų laukia reguliavimo pokyčiai
Share

Finansų ministerija parengė ir derinimui su kitomis institucijomis pateikė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie įgyvendina europinio kriptoturto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) reikalavimus. Reglamentai nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus šių paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimo procesą. 

Juos įgyvendinus bus užtikrinama neprofesionaliųjų investuotojų aukšto lygio apsauga bei geriau valdomos kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei sankcijų vengimo rizikos. 

„Pateiktais įstatymų projektais sprendžiami keli svarbūs uždaviniai: nustatoma kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos reikalavimai, veiklos priežiūra bei paskiriama už jų priežiūrą atsakinga institucija – Lietuvos bankas. Taip pat įtvirtinami išsamesni pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams“, – sako finansų viceministrė Vaida Markevičienė. 

Reguliacinį aiškumą didinantys įstatymų pakeitimai sukurs prielaidas tvariam kriproturto sektoriaus, kaip platesnės šalies „Fintech“ ekosistemos dalies, vystymuisi bei užtikrins didesnį šio sektoriaus skaidrumą ir aukštesnius kokybinius standartus. Pasak viceministrės, tai bus savotiškas rinkos išskaidrinimas: toms finansinių technologijų įmonėms, kurios laikosi tvaraus verslo modelio, naujas reguliavimas bus į naudą ir prisitaikyti nebus sudėtinga. 

Siekiant įgyvendinti MiCA reglamentą, reikia keisti šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje apibrėžtų virtualiųjų valiutų operatorių priežiūros ir registracijos modelį. 

Įstatymų pakeitimai numato, kad už kriptoturto paslaugų teikėjų, su turtu susietų žetonų emitentų ir elektroninių pinigų žetonų emitentų priežiūrą bus atsakingas Lietuvos bankas. Už kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTF) priežiūrą atsakingos institucijos – Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). 

Pažymėtina, kad MiCA reglamentas numato pereinamąjį laikotarpį (iki 2026 m. liepos 1 d.) kriptoturto paslaugų teikėjams prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Tačiau besiformuojančios reikšmingos šio sektoriaus pinigų plovimo, teroristų finansavimo, tarptautinių sankcijų apėjimo ir sukčiavimo rizikos lemia poreikį MiCA reglamento pasirengimo ir įgyvendinimo veiksmus Lietuvoje pradėti kuo operatyviau. Todėl įstatymų projektais siūloma mūsų šalyje netaikyti šio pereinamojo laikotarpio ir MiCA reikalavimus pradėti įgyvendinti anksčiau – nuo 2024 m. gruodžio 30 d. 

Kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimas yra svarbus ir atsižvelgiant į geopolitinę padėtį regione, kai dėl pradėto karo Ukrainoje daugeliui Vakarų valstybių pritaikius finansines ir kitokias sankcijas rusijai, jos piliečiams ir juridiniams asmenims apribotos galimybės naudotis daugeliu tradicinių finansinių paslaugų, todėl neatmestina tikimybė, kad jie gali bandyti pasinaudoti virtualiomis valiutomis, siekiant išvengti sankcijų poveikio savo lėšoms.

Įgyvendinus MiCA ir TRF reglamentų nuostatas padidės su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos vykdymo teisinis tikrumas dėl veiklos sąlygų, o priežiūros institucijos gaus tinkamus įgaliojimus ir įrankius vykdyti priežiūrą bei geriau valdyti rizikas. 

Nors 2022 m. birželį priimti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo papildymai turėjo svarbų poveikį siekiant didesnio šio sektoriaus skaidrumo, tačiau pastaruoju metu vėl pastebimas spartus sektoriaus didėjimas, o atitinkamai – ir susijusių rizikų augimas.

Juridinių asmenų registro tvarkytojo duomenimis, Lietuvoje veikiančių virtualiųjų valiutų veiklą vykdančių įmonių skaičius nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 4 d. padidėjo nuo 197 iki 536.

Menką sektoriaus brandą ir negebėjimą laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų rodo tai, kad 2023 m. iš 266 privalėjusių pateikti pelno mokesčių deklaraciją įmonių dauguma, t. y. 192 bendrovės (arba 71,1 proc.) iki 2023 m. birželio 6 d. deklaracijų dar nebuvo pateikusios ir tik 5 proc. įmonių vykdė numatytą pareigą teikti FNTT pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas.  

Todėl 2023 m. lapkričio 29 d. Vyriausybė pritarė parengtiems Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir dar aštuonių susijusių įstatymų pakeitimų projektams, kuriais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų valdymą, taip pat siekiant pašalinti Europos Tarybos ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (MONEYVAL) nustatytus trūkumus Lietuvoje įgyvendinant tarptautinius reikalavimus.

Planuojami pakeitimai suteiks priežiūros institucijai adekvačius kylančių rizikų suvaldymo įgaliojimus dar iki įsigaliojant MiCA reglamentui, užtikrinsiančiam šio sektoriaus licencijavimo procesą.