Gegužės 15 d. ministrai iš Lietuvos, Latvijos, Austrijos, Kipro, Danijos, Estijos, Prancūzijos, Airijos, Graikijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ispanijos kartu kreipėsi į Europos Komisiją raginant parengti Europos Sąjungos strategiją dėl šilumos ir vėsumos ūkio dekarbonizacijos ir paspartinto šilumos siurblių diegimo Europoje, pakeičiant iškastinį kurą.
15-kos valstybių narių grupė kreipėsi į Europos Komisiją su raginimais greičiau parengti veiksmų planą dėl paspartinto šilumos siurblių diegimo, taip pat parengti naują Europos Sąjungos šildymo ir vėsinimo strategiją, kurioje būtų išdėstyti ES veiksmai iki 2040 m. pereinant prie klimatui neutralaus šildymo ir vėsinimo.
Bendrame kreipimesi pastebima, kad Europos Sąjungos šildymo ir vėsinimo sektoriaus dekarbonizacija per pastarąjį dešimtmetį neįgavo reikiamo pagreičio – pagal „Eurostat“ duomenis, per 10 metų laikotarpį vidutinė atsinaujinančios energijos dalis šildymui ir vėsinimui ES išaugo nuo 18,6% iki 24,8% 2022 metais (+6,2 procentinio punkto). „Reikia išnaudoti didelį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą, kad šildymo ir vėsinimo sektorius apskritai, o ypač centralizuoto šilumos tiekimo sistemos taptų mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančiu sektoriumi. Labai svarbu užtikrinti, kad vėsinimo ir šildymo sektorių anglies dioksido išmetimo mažinimas būtų vienodai skatinamas“, – rašoma kreipimesi.
Kaip pažymi ministrai, ES turi parengti konkretų planą, kaip greitai padidinti įvairių atsinaujinančios energijos technologijų, pavyzdžiui, saulės energijos centralizuoto šildymo įrenginių, šilumos siurblių (įskaitant šilumos siurblius, naudojančius aplinkos energiją iš nuotekų vandens ir kitų šaltinių) ir ypač didelių pramoninių šilumos siurblių, kurie turi būti integruoti į centralizuoto šildymo sistemas kartu su energijos kaupimo sistemomis, naudojimą. Perėjimas prie šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir atliekinės šilumos ne tik nuties kelią į anglies dioksido išmetimo mažinimą, bet ir prisidės prie energetinio saugumo, energijos nepritekliaus mažinimo, taip pat prie energetikos sistemų integracijos, didesnio sektorių lankstumo.
Spartesnis atsinaujinančių šilumos ir vėsumos sprendimų diegimas ir didėjanti jų paklausa ne tik padės mažinti anglies dioksido išmetimą ir ilgainiui padidins įperkamumą visiems vartotojams, bet ir prisidės prie ES konkurencingumo didinimo, nes bus sukurta plataus masto Europos pavyzdinių atsinaujinančios energijos pramonės šakų, tokių kaip šilumos siurbliai, rinka. Todėl kreipimusi raginama Komisiją paskelbti Šilumos siurblių veiksmų planą, taip pat peržiūrėti nuo 2016 m. vis dar neatnaujintą ES šildymo ir vėsinimo strategiją ir suderinti ją su būsimais 2040 m. klimato tikslais.
Skaičiuojama, kad 30 mln. iškastiniu kuru kūrenamų individualių katilų gyvenamuosiuose būstuose pakeitus šilumos siurbliais, ES dujų ir naftos suvartojimas sumažėtų 36 proc. Daugeliu atvejų, pakeitus iškastinio kuro katilą į šilumos siurblį, sumažėtų ir vartotojų sąskaitos už šildymą.
Su kreipimosi tekstu galima susipažinti čia.
