Energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorė „Energy cells“ 50 megavatų (MW) galios Utenos baterijų parke pradeda teikti momentinio energijos rezervo paslaugą. „Energy cells“ baigus testuoti dar tris baterijų parkus Vilniuje, Šiauliuose ir Alytuje, jie veiks visu pajėgumu – 200 MW galia.
„Žengėme dar vieną žingsnį energetinės nepriklausomybės link. Šiame etape iki sinchronizacijos su kontinentine Europa baterijų parkai veiks budėjimo režime ir bus pasiruošę užtikrinti elektros sistemos stabilumą ir patikimumą. Kartu su Lietuvoje turimais didelės galios gamybos šaltiniais ir puikiai išvystytu perdavimo ir skirstymo tinklu, esant poreikiui, užtikrintai galėsime veikti savarankiškai“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak D. Kreivio, ateityje baterijų parkams teks svarbus vaidmuo sparčiai Lietuvoje augančių atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai.
Pagrindinė elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos paskirtis iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) yra užtikrinti momentinį energijos rezervą, jei Lietuvai prireiktų veikti izoliuotu salos režimu ar įvyktų netikėta avarija, kiltų avarijos grėsmė. Atsiradus poreikiui užtikrinti momentinį galios rezervą, „Energy cells“ baterijų sistema į „Litgrid“ elektros perdavimo sistemos tinklą galią atiduos per mažiau nei 1 sekundę ir veiks ne trumpesniu nei 30 minučių laikotarpiu.
„Turime vieną lanksčiausių ir greičiausių dažnio valdymo įrankių energetikoje. Veikiame kaip išorinė baterija, kuri, siekiant suvaldyti dažnį, per mažiau nei 1 sekundę gali atiduoti energiją į tinklą arba energijos perteklių sukaupti baterijų sistemoje“, – sakė „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Utenos baterijų parko galia siekia 50 MW, o jame įrengti 78 baterijų kubai. Vienas visiškai įkrautas baterijų kubas galėtų užtikrinti daugiau nei pusmečio 100 kWh per mėnesį elektros energijos suvartojančio namų ūkio poreikį.
Utenos baterijų parkas jau dalyvavo ir „Litgrid“ Lietuvos energetikos sistemos izoliuoto darbo bandyme, kur parodė savo galimybes tiek atiduodant energiją į tinklą, tiek ją sukaupiant. Bandymo metu momentinio rezervo paslauga 50 MW galia buvo teikiama vieną valandą.
„Izoliuoto darbo metu įsitikinome, kad į Lietuvos energetikos sistemą integravome „žvėriuką“ – lankstumu, greitaveika ir manevrų galimybėmis lygių neturintį įrankį – baterijų kaupimo sistemą, kuri padės suvaldyti sistemos dažnį, net ir atsiradus itin reikšmingiems trikdžiams. Šias galimybes baterijos jau pademonstravo ir izoliuoto darbo bandymo metu“, – teigė R. Štilinis.
200 MW galios ir 200 MWh talpos kaupimo sistema po sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais prisidės prie ambicingų Lietuvos tikslų – vystyti atsinaujinančios energijos gamybos šaltinius. Tuomet baterijų parkai, elektros gamybai iš saulės ir vėjo esant didesnei nei vartojimas, galės kaupti, o prireikus ir vartojimui padidėjus, į tinklą atiduoti iš atsinaujinančių gamybos šaltinių sukauptą energiją.
Energijos kaupimo įrenginių sistemai įrengti bendrovei „Energy cells“ buvo skirtas iki 87,6 mln. eurų finansavimas pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ planą „Naujos kartos Lietuva“.
Plačiau apie projektą – www.energy-cells.eu
„EPSO-G“ nuotrauka
