2024-04-15
Pirmąjį 2024 metų ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 5,5 teravatvalandės (TWh) dujų arba 72 proc. daugiau nei 2023 metų žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 3,2 TWh, rodo dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenys. Dujų paklausa augo dėl kiek vėsesnių nei pernai žiemos orų ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė didesnį dujų vartojimą trąšų gamyboje.
Nors vidaus vartojimas augo, į Lietuvą transportuojamų dujų kiekis mažėjo, labiausiai dėl neveikusio „Balticconector“ dujotiekio. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius į Lietuvą buvo patiekta 7,8 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučių. Tai – 21 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 9,9 TWh dujų.
„Šį ketvirtį mažesnį dujų perdavimą kitoms šalims lėmė nuo praėjusio spalio dėl pažeidimo uždarytas Baltijos jūros dugne nutiestas „Balticconector“ dujotiekis tarp Estijos ir Suomijos. Dėl šios priežasties dujų tiekėjai neturėjo galimybės pasinaudoti mūsų sistema aprūpinant dujomis Suomijos rinką. Be to, šį ketvirtį matėme nuosaikesnius dujų srautus ir į Latvijos saugyklą. Inčukalnio požeminėje saugykloje Suomijos rinkai saugomų dujų kiekių nebuvo galimybės transportuoti į Suomiją, todėl jie buvo realizuojami Baltijos šalių rinkose. Tai lėmė, kad pirmąjį ketvirtį iš saugyklos daugiau dujų buvo transportuota Lietuvos kryptimi. Ši situacija atsiliepė ir GIPL dujotiekio panaudojimui – per šį laikotarpį dujos daugiausia buvo transportuojamos į Lenkiją“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2024 metų sausio – kovo mėnesiais į Europą buvo transportuota 1 TWh dujų. Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 1 TWh dujų. Tai 79 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais.
Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, 2024 metų sausio – kovo mėnesiais buvo patiekta 72 proc. (5,6 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 27 proc. (2,1 TWh).
„Amber Grid“ informacija
