Vyriausybė teikia Seimui 2022 metų veiklos ataskaitą, kurioje įvardijami svarbiausi pasiekimai ir artimiausio laikotarpio prioritetiniai darbai, aptariami iššūkiai. Tarp svarbiausių darbų Energetikos ministerijoje išskiriami atsinaujinančios energijos proveržio įstatymų paketas, padėti pamatai jūros vėjo energetikos atsiradimui, Lietuvos-Lenkijos dujotiekio veiklos pradžia.
„Į Lietuvos energetikos istoriją 2022-ieji įeis kaip metai, kuriais sugebėjome paneigti ilgus metus Rusijos kurtą naratyvą, esą Lietuvos energetika nepajėgi užsitikrinti stabilų sistemų veikimą ir jų saugumą be Rusijos ir jos energetinių išteklių. Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, Lietuva pirmoji parodė pavyzdį Europai ir visiškai atsisakė rusiškos naftos, dujų ir elektros importo“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Garantuojant energetinį saugumą, 2022 m. buvo tęsiami darbai siekiant užtikrinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. 2022 m. prasidėjo elektros energijos kaupimo įrenginių montavimo darbai. 2022 m. rugsėjo 30 d. pasirašius keturšalę sutartį tarp Baltijos šalių ir Lenkijos operatorių dėl bendrų veiksmų, įgyvendintas parengties Baltijos šalių avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sinchroniniu būdu planas, užtikrinantis avarinę sinchronizaciją naudojantis LitPol Link elektros jungtimi su Lenkija.
2022 m. priimtas atsinaujinančios energijos proveržio įstatymų paketas, kuriuo panaikintos ilgą laiką egzistavusios teisinės kliūtys ir pertekliniai biurokratiniai reikalavimai nuosavos elektros energijos gamybai. Vadovaujantis asociacijos „Wind Europe“ ir nepriklausomų energetikos ekspertų grupės „EMBER“ duomenimis, pagal teisės aktų palankumą saulės energijos plėtrai ES mastu Lietuva yra pirmoje vietoje, o vėjo energijos plėtrai – ketvirtoje vietoje. 2022 m. gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 2 kartus – 25 427 elektros vartotojai savo reikmėms įsirengė namuose ar įmonėse saulės elektrines, kurių bendra galia sudarė 310,5 MW. 2023 metų pradžioje šalyje buvo 42 438 gaminantys vartotojai, o bendra galia – 572,3 MW.
Pernai padėti pamatai naujos energijos rūšies atsiradimui – jūrinio vėjo energetikai. Parengta reikiama įstatymų bazė ir pasirengta skelbti konkursus jūros vėjo parkų vystytojams. 2028 m. Lietuvoje turėtų pradėti veikti du 1,4 GW bendros instaliuotos galios jūros vėjo parkai, kurie užtikrins maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Taip pat parengtas ir Seimui pateiktas Šilumos ūkio įstatymas, kuriame įtvirtinti kompleksiniai sprendimai dėl šilumos sektoriaus efektyvumo didinimo: nurodyti principai ir reikalavimai privalomi rengiant 10 metų šilumos ūkio specialiuosius planus ir investicinius planus; sudarytos lankstesnės sąlygos panaudoti atliekinę šilumą ir dekarbonizuoti šilumos tiekimo sistemą; sugriežtinta kontrolės, atsakomybės ir sankcijų už nustatytus pažeidimus tvarka; nustatyti nauji šilumos kainodaros principai.
Per 2022 m. įdiegti 29,79 MW suminės galios 2 179 efektyvūs šilumos gamybos įrenginiai individualiuose gyvenamuosiuose pastatuose vietoj senų ir neefektyvių šilumos gamybos įrenginių. Šie įrenginiai ne tik mažina gyventojų išlaidas už šilumos energiją, bet ir leidžia pagerinti energijos vartojimo efektyvumo bei taršos mažinimo rodiklius – sutaupoma 95,6 GWh per metus galutinės energijos.
Tarp svarbiausių 2022 m. energetikos sektoriaus įvykių – ir Lietuvos-Lenkijos dujotiekio (GIPL) veiklos pradžia, kuri nutraukė Baltijos valstybių ir Suomijos energetinę izoliaciją, integruodama šalis į vieningą Europos Sąjungos dujų tinklą. Tai vienas reikšmingiausių strateginės infrastruktūros objektų ir didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo. Bendra projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. GIPL dujotiekis sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę, gerina regiono galimybes apsirūpinti dujomis bei leidžia išnaudoti visą Klaipėdos SGD terminalo potencialą.
Lietuva taip pat dalyvavo įgyvendinant dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektą (ELLI). Lietuva savo projekto dalį užbaigė 2022 m. gruodžio mėn., o tai leido dujų perdavimo pajėgumus į Latviją padidinti trečdaliu – iki 90 GWh per parą.
2022 m. buvo atnaujinti 5 centrinės valdžios viešieji pastatai (13 729 kv. m ploto) – tai leis kasmet sutaupyti iki 1,2 GWh pirminės energijos ir apie 120 t/CO2 sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias emisijas. Taip pat užbaigti 4 projektai, kuriuose atnaujinta 3 590 gatvių šviestuvų ir sutaupyta 1,43 GWh per metus galutinės energijos.
