Vidaus reikalų ministerija kartu su Vyriausybės kanceliarija renginio „Valstybės tarnybos pertvarka: kas keisis?“ metu viešojo sektoriaus įstaigų vadovams pristatė aktualius Valstybės tarnybos pertvarkos įgyvendinimo aspektus, numatomus pokyčius įstaigose, su vadovais aptarė artimiausius jų laukiančius darbus.
„Žinau, kaip vadovui yra svarbu išlaikyti gerus darbuotojus, kad atlikdami kasdienes nelengvas užduotis jie įgyvendintų tai, ką įstaiga turi padaryti. Labai tikiuosi, kad pasikeitus Valstybės tarnybos įstatymui tai padaryti Jums bus iš dalies lengviau, – sveikindama renginio dalyvius sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. – Vis dėlto posakis, jog laisvė visuomet vaikšto poroje su atsakomybe – ar bent jau taip turėtų būti – šiuo atveju taip pat tinka. Jūsų kaip vadovų atsakomybėje bus sprendimai, pasirinkimai ir tvarkos, kurias Jūs nusistatysite savo institucijose, kad šios dirbtų efektyviausiu būdu ir pasiektų gerų rezultatų. To nuoširdžiai Jums ir linkiu“.
„Be įstaigų vadovų įsitraukimo ir aktyvaus dalyvavimo pokytis valstybės tarnyboje yra sunkiai įmanomas. Tikiu, kad įgalindami jus, viešojo sektoriaus lyderius, sukursime šiuolaikišką, lanksčią, į laikmečio iššūkius gebančią efektyviai reaguoti valstybės tarnybą. Akivaizdu, kad tam prireiks pastangų, susitelkimo ir laiko, bet kviečiu drąsiai imti pokyčių vairą į savo rankas. Mes, kaip politikos formuotojai, dėsime visas pastangas, kad pokyčiai į įstaigas ateitų kuo sklandžiau“, – renginyje kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė pristatė įstaigų ir jų vadovų laukiančius pokyčius, įsigaliosiančius nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstaigų vadovams pristatyti naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje numatyti vadovams aktualūs pakeitimai – centralizuotas įstaigų vadovų atrankų ir karjeros valdymas, sistemiškas aukštesniųjų vadovų strateginių kompetencijų ugdymas, susitarimas dėl vadovo veiklos tikslų bei rezultatų, konkurencingas darbo užmokestis.
Įstatymu tobulinama atlygio sistema viešajame sektoriuje – įtvirtintas naujas pareiginės algos bazinis dydis, lygus 2022 m. vidutiniam mėnesiniam šalies darbo užmokesčiui – 1785,4 eurų. Pirmą kartą asignavimai darbo užmokesčiui įstaigoms bus perskaičiuojami 2025 m., rengiant 2026 m. valstybės biudžetą, o atlygio dydžio nustatymo tvarka ir kriterijai bus įtvirtinti pačių įstaigų darbo apmokėjimo sistemose.
Vadovams taip pat pristatytos priemonės lankstesniam žmogiškųjų resursų valdymui. Nuo šiol didžiausią leistiną pareigybių skaičių tvirtins pats įstaigos vadovas, vadovams pageidaujant bus decentralizuojamos darbuotojų atrankos, įstatymu pakeista tarnybinės veiklos vertinimo samprata, įtvirtinta galimybė nustatyti valstybės tarnautojams išbandymo laikotarpį, skatinamas valstybės tarnautojų mobilumas.
Formuojama valstybės tarnybos politiką įgyvendinanti institucija – Viešojo valdymo agentūra. Jos vadovas Artūras Palekas renginyje pristatė agentūros funkcijas. Agentūra padės įstaigoms įsidiegti naujas darbo apmokėjimo sistemas, organizuos ir įgyvendins centralizuotas atrankas į įstaigų vadovų pareigas, prižiūrės, kaip atliekamos decentralizuotos atrankos į valstybės tarnautojų pareigas. Taip pat agentūra daug dėmesio skirs vadovų karjeros valdymui, kompetencijų tobulinimui, centralizuotai organizuos ir koordinuos valstybės tarnautojų mokymus. Agentūra dalyvaus kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, atliks pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną.
Renginio metu pristatytas tyrimas, kuriuo 2022 m. vertintas darbuotojų įsitraukimas į darbą ir pasitenkinimas darbu vyriausybiniame sektoriuje. Tyrimas atskleidžia, kad per dvejus metus pasitenkinimas darbu įstaigose sumažėjo nuo 69 iki 63 proc., ypač – pasitenkinimas darbo krūviu ir darbo užmokesčiu. Taip pat sumažėjo darbuotojų pasitenkinimas karjeros galimybėmis, bendradarbiavimu su kitais padaliniais bei darbo ir asmeninio gyvenimo balansu. Palyginti su ankstesniais metais, darbuotojus labiau motyvuotų lanksčios darbo sąlygos ir įdomus, patinkantis darbas, tačiau mažiau – darbo užmokestis, tinkamas darbo organizavimas ir darbo krūvio paskirstymas bei pasitikėjimu ir pagarba paremta bendravimo kultūra įstaigoje.
Tyrimas rodo, jog darbuotojų įsitraukimas į darbą liko toks pats. Labiausiai į darbą įsitraukę vyresni nei 50 m. darbuotojai ir vadovai, tuo metu mažiausiai į darbą įsitraukę – jaunesni nei 29 m., turintieji 6-10 m. darbo stažą bei statutiniai pareigūnai. Tik trečdalis respondentų mano, kad darbo užmokestis atitinka jų įgūdžius ir gebėjimus. Palyginti su 2020 m., nuo 44 proc. iki 40 proc. sumažėjo darbuotojų, kurie rekomenduotų savo darbovietę kitam asmeniui. Tyrime dalyvavo visos vyriausybinio sektoriaus įstaigos (Vyriausybės kanceliarija, visos ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos) ir net 60 proc. visų vyriausybiniame sektoriuje dirbančiųjų. Iš viso – 26 367 darbuotojai iš 142 įstaigų.
