Birželio 1 d. pradės veikti valstybės iždo sistema, skirta centralizuotam valstybės pinigų laikymui, valdymui bei mokėjimų atlikimui. Sąskaitos valstybės ižde bus atidaromos laipsniškai, prie naujausios sistemos visos biudžetinės ir viešosios įstaigos pereis iki 2028 m.
„Ši sistema leis racionaliau ir efektyviau valdyti valstybės pinigus – panaudoti laikinai laisvą likvidumą, mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi išlaidas bei investuoti turimas lėšas, taip pat bus eliminuota kredito rizika. Pirminiais skaičiavimais vertinta, kad dėl sumažėjusių valstybės skolinimosi apimčių ir sąnaudų, biudžetinių įstaigų mokėjimų pavedimų bei sąskaitų aptarnavimo išlaidų, kasmet būtų sutaupoma apie 2,6 mln. eurų“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos sukurta konsoliduoto sąskaitų valdymo sistema (VIKSVA) sudarys sąlygas sąskaitų tvarkymui, mokėjimo operacijų vykdymui, valiutos keitimui bei kitoms elektroninėje bankininkystėje įprastoms paslaugom teikti. Įstaigoms bus užtikrinta galimybė laisvai disponuoti savo lėšomis, turėti reikiamą sąskaitų kiekį. Teikiamų finansinių paslaugų apimtis bus nuolat plėtojama, pavyzdžiui, diegiami momentiniai mokėjimai bei kiti funkcionalumai.
Birželį-liepą į VIKSVA bus perkeliamos lėšos tų įstaigų, kurių apskaitą centralizuotai tvarko Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC), pvz., Finansų ministerijos, Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vyriausybės kanceliarijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir kt. – viso 154 įstaigos. Visą sąrašą įstaigų ir jų perkėlimo eiliškumą galite rasti čia.
Tolesniuose etapuose VIKSVA bus plėtojama, apimant įstaigas, turinčias specifinius poreikius bei vykdančias dideles mokėjimų apimtis.
Iš viso naująja sistema naudosis beveik 480 šiuo metu veikiančių biudžetinių, viešųjų įstaigų ir fondų. Galimybę laikyti lėšas valstybės ižde turės ir savivaldybės bei aukštosios mokyklos, tačiau tai nebus prievolė.
VIKSVA sistema sukurta siekiant centralizuoti paslaugas, suvienodinti procesus, mažinti administracinę naštą bei paslaugų kaštus, gerinti valstybės iždo teikiamų paslaugų kokybę.
Šiuo metu biudžetinės įstaigos naudojasi komercinių bankų paslaugomis – darbas su skirtingais bankais reikalauja ženklių žmogiškųjų ir piniginių išteklių, o išskaidytos po skirtingas sąskaitas lėšos riboja jų valdymo efektyvumą.
Papildoma informacija:
- Nuo 2020 lapkričio mėn. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas vykdo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemos sukūrimas“, kurio vertė 3,3 mln. eurų (iš jų 2,178 mln. eurų planuojama panaudoti sistemos diegimui);
- Vieningos iždo sąskaitos (angl. Single treasury account) principas yra vienas plačiausiai taikomų viešųjų finansų valdymo srityje pažengusių valstybių būdų didinti valstybės piniginių išteklių valdymo efektyvumą – konsoliduoti valstybės lėšų surinkimą ir disponavimą vieningoje sistemoje;
- Šį principą taiko beveik visos labiausiai pažengusios pasaulyje viešųjų finansų valdyme Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės.
- Siekiant perimti gerąsias praktikas bei pritaikyti jas valstybės piniginių išteklių valdymui, Lietuvoje buvo analizuojami Europos sąjungos šalių, tokių kaip Prancūzijos, Švedijos iždo valdymo pavyzdžiai.
